Viktoras Gerulaitis. Simfoninio koncerto pabaigai – A. Brucknerio Trečioji

Pandemija neįveikė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro. Epidemijos ir panašūs gamtos-žmogaus triukai gali sužlugdyti ar bent pristabdyti gamybą, prekybą, bet ne kūrybą.

Gegužės 21 d. maestro G. Rinkevičius ir LVSO pratęs didingąjį ciklą „Visos A. Brucknerio ir D. Šostakovičiaus simfonijos“.<br> G.Jauniškio nuotr.
Gegužės 21 d. maestro G. Rinkevičius ir LVSO pratęs didingąjį ciklą „Visos A. Brucknerio ir D. Šostakovičiaus simfonijos“.<br> G.Jauniškio nuotr.
 V.Gerulaitis.<br> D.Matvejevo nuotr.
 V.Gerulaitis.<br> D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Viktoras Gerulaitis, muzikologas

May 18, 2021, 3:53 PM, atnaujinta May 18, 2021, 3:53 PM

Todėl ir begalinio karantino metu Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, ne tik surengė virtualių koncertų, bet ir įrašė Antono Brucknerio simfonijas Nr. 3 ir 5 bei Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijas Nr. 5 ir 14.

Balandžio 24 d. įvyko ir pirmas gyvas koncertas po karantino – „Baltijos šalių orkestrų festivalis: tolima šviesa“. O štai gegužės 21 d. maestro G. Rinkevičius ir jo orkestras lyg niekur nieko (nes „ars longa, vita brevis“...) pratęs didingąjį ciklą „Visos A. Brucknerio ir D. Šostakovičiaus simfonijos“.

Koncerte klausysimės seno gero orkestro bičiulio, garsiojo virtuozo Alexanderio Paley skambinamo sudėtingiausio Sergejaus Prokofjevo Antrojo koncerto fortepijonui bei puikiosios A. Brucknerio Trečiosios simfonijos.

Simfonija gimė 1873 m. Bet, kaip įprasta kompozitoriui, sulaukė dar dviejų redakcijų. Premjera įvyko 1877 m. gruodžio 16 d. Nepaisydamas daugelio Vienos muzikantų nusistatymo prieš A. Brucknerį, jo senas gerbėjas dirigentas I. Habeneckas įtraukė Trečiąją simfoniją į savo koncerto programą. Deja, koncerto išvakarėse jis netikėtai mirė.

Joks kitas dirigentas nesiėmė šios muzikos – ją laikė nuobodžia, per ilga. A. Bruckneriui teko diriguoti pačiam, nors čia buvo toli gražu ne profesionalas. Bet tai tebuvo „gėlytės“, palyginti su tuo, kas įvyko koncerte.

Pirmąsias tris dalis publika išklausė pakenčiamai, nors girdėjosi kompozitoriaus priešininkų švilpimai. Tačiau atliekant monumentalų finalą, didžioji klausytojų dalis demonstratyviai ėjo iš salės, muzikantai, vos užbaigę irgi pasišalino. Giliai nusivylęs kompozitorius liko tik su dvidešimčia draugų, tarp kurių buvo ir 17-metis Gustavas Mahleris, tuo metu Vienos konservatorijos studentas. A. Bruckneris dar ilgai ir liūdnai žiūrėjo į tuščią salę...

Tačiau gyvenime atsitinka taip, kad nesėkmė staiga apvirsta aukštyn kojomis ir tau nusišypso jos priešybė. Taip ir šį kartą! Netrukus po premjeros kompozitoriui prisistatė leidėjas T. Riottingas ir priblokšdamas A. Brucknerį pareiškė, jog ketina išspausdinti jo opusą savo rizika. Dalyvavęs repeticijose, T. Riottingas besąlygiškai patikėjo naujo kūrinio ateitimi. Ir tikrai – po metų partitūra išvydo pasaulį. Pirmasis A. Brucknerio simfonijos leidimas davė pradžią jo simfoninės muzikos viešam gyvenimui.

Amžininkai Trečiąją simfoniją vadino „Wagner-Sinfonie“. Mat joje ryški Richardo Wagnerio, kuriam ir dedikuota simfonija, įtaka, o pirmojoje redakcijoje cituojami „Tristano ir Izoldos“ bei „Valkirijų“ motyvai. Vėliau A. Bruckneris citatų atsisakė, tik Adagio kodoje paliko „Valkirijų“ sapno leitmotyvą.

Išliko abiejų kompozitorių autografai: „Simfonija d-moll, kur trimitas pradeda temą. A. Bruckneris“, ir R. Wagnerio atsakymas: „Taip! Taip! Širdingi sveikinimai! R. Wagneris“. Po šios simfonijos pastarasis pripažino A. Brucknerį ir vėliau sakė: „Aš žinau tik vieną, kuris priartėja prie L. van Beethoveno, – tai A. Bruckneris“. Beje, neretai simfonija lyginama su L. van Beethoveno „Herojine“.

Nors buvo išspausdinta, visgi tik po daugelio metų simfonija pelnė jos vertą pripažinimą. Trečioji – neoficialiai pavadinama „Naująja herojine“ – vienas etapinių A. Brucknerio kūrinių. Tai giliai filosofiška muzika, kupina apmąstymų apie žmogų, jo pašaukimą, dvasinį grožį. Nepaisant ryšių su R. Wagnerio kūryba, simfonija labai savita, paženklinta jos kūrėjo nepakartojamo originalumo: energinga, herojiška, vyriška ir paprasta.

Trumpai priminsiu, jog Pirmoji simfonijos dalis prasideda gigantišku vargonų punktu, kurio fone klostosi pagrindinė tema – didinga, epiška. Jos plėtojimas primena L. van Beethoveno Devintosios finalinės temos tapsmą ir baigiasi galinga kulminacija. Šalutinė tema – minkšta, lyrinė. Iš jų pynės muzika išauga į didingą, šviesų himną. Bet mūsų dar lauks generalinė tragiškos nuotaikos kulminacija... Adagio, amžininkų liudijimu, skirtas motinos atminimui.

Prakilnios lyrikos grožis gimsta tarsi paprastai Josepho Haydno ir Wolfgango Amadeuso Mozarto muzikai susitikus su R. Wagnerio rafinuotais melodikos vingiais. Po galutinės patetinės kulminacijos prisiminimai apie motiną pamažu ištirpsta tyliai besišypsančioje ramybėje... Jai kontrastuoja veržlus, ryškus, spinduliuojantis Scherzo.

Finalas tradiciškai A. Brucknerio metodui grąžina į Pirmos dalies kolizijas. Vėl trimito solo, o paskui – naujos temos: grakšti, šokinė, daininga ir, pagaliau, skaudus bei liūdnas choralas.

„Pažvelkit, čia, šiame name – didelės linksmybės, o kažkur šalia, kažkur už sienos, mirties patale guli didis žmogus. Toks gyvenimas, ir aš norėjau tai išreikšti savo Trečiosios simfonijos paskutinėje dalyje: polka perteikia humorą ir linksmą gyvenimo nuotaiką, o choralas – jo skausmą ir liūdesį“, – jaudindamasis rašė kompozitorius.

Vis tik dabar, žinodami simfonijos istoriją, mes sakome: nagi, Bruckneri, šį kartą džiūgauk kartu su mumis! Juk būtent Trečiojoje iš tiesų atsiskleidė Tavo – simfonijų meistro – talentas.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Alexander Paley skambina S. Prokofjevą“, kuriame skambės ir A. Brucknerio Trečioji simfonija, įvyks 2021 m. gegužės 21 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.

Prieš koncertą 18.15–18.45 val. klausytojai kviečiami į muzikologo Viktoro Gerulaičio paskaitą Vilniaus kongresų rūmų antro aukšto fojė. Bilietų į koncertą galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų kasoje, „Tiketoje“ ir „Teatrai.lt“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kaip Prancūzijos veiksmai pakeis Europos saugumą?