Praėjusį savaitgalį į Lietuvos scenas Kaune ir Vilniuje atkeliavo dar niekada šalyje neskambėjusi pirmoji Giacomo Puccini opera „Vilisės“. Net svilinantis karštis neatbaidė norinčiųjų išgirsti šį nežinomą klasiko veikalą.
Per Pažaislio festivalio atidarymą vienuolyno kieme buvo užpildytos visos leistinos žiūrovų vietos. Nustebino publikos gausa ir Vilniaus Kongresų rūmuose, mat nuo gegužės pabaigos į čia rengiamus koncertus kviečiami tik turintys galimybių pasą, o jo neturinčių prašoma bilietus grąžinti.
Išpranašavo svaiginamą ateitį
Paaukoję vasariškas pramogas dėl muzikos nepasigailėjo – vienaveiksmė jauno G.Puccini opera mistiniu siužetu („Vilisių“ libretas paremtas Jeano Baptiste’o Alphonse’o Karro apysaka „Les Villis“, kuri pasakoja apie dviejų jaunuolių meilę, išbandomą žavių sirenų gundymo) sužavėjo publiką dainingumu ir jausmingomis arijomis.
Kompozitorius parašė šį kūrinį vienaveiksmių operų konkursui vos baigęs Milano konservatoriją. Nors konkurso jis nelaimėjo, „Vilisės“ iš karto sudomino įtakingą muzikos leidėją Giulio Ricordi, ir netrukus opera išvydo rampų šviesą Milano „Teatro Dal Verme“, sukeldama visuotinį susižavėjimą, o po metų buvo parodyta ir „La Scala“ scenoje.
„G.Puccini gali tapti kompozitoriumi, kurio Italija seniai laukia“, – po „Vilisių“ premjeros rašė Italijos dienraštis „Il Corriere della sera“.
Šiandien ši opera – reta teatrų viešnia. Kartais ji parodoma su baleto scenomis, kurios papildo išplėtotus instrumentinius diverstismentus. Bet žavi „Vilisių“ muzika išpranašavo didžio operų kūrėjo karjerą, ji kelia daug asociacijų su vėlesniais G.Puccini scenos veikalais.
Pratęsė šventės tradiciją
Kūrinį su G.Rinkevičiaus diriguojamais Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir Kauno valstybiniu choru Lietuvos publikai įspūdingai pristatė vienas geriausių mūsų tenorų Edgaras Montvidas (Robertas), perspektyvus lietuvių sopranas Kamilė Balabonaitė-Bonte (Ana) ir patyręs baritonas Vytautas Juozapaitis (Anos tėvas Guljelmas). Visiems tai buvo naujos partijos.
Už pažintį su žaviu veikalu atlikėjai ir publika turėtų dėkoti E.Montvidui, kuris pasiūlė jį Pažaislio festivalio atidarymui.
Jau tapo tradicija šią šventę pradėti tenoro kartu su LVSO ir Kauno choru sumanytais projektais. Be pastarųjų kolektyvų apskritai būtų sunku įsivaizduoti didžiuosius festivalio projektus.
Beje, E.Montvido iniciatyva Pažaislyje jau skambėjo ir Lietuvoje nerodytos G.Puccini operos „Kregždutė“ koncertinė versija, ir anksčiau už „Vilises“ parašytos mišios „Missa di Gloria“, labiau primenančios operą negu bažnytinį veikalą.
Iš Kauno kilusį dainininką su šiuo festivaliu sieja daugiau kaip 20 bendradarbiavimo metų, o nuo šio sezono jis sutiko tapti ir Pažaislio festivalio meno vadovu vietoj gruodį staiga nuo kovido mirusio šventės įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Petro Bingelio.
Tad Vakaruose karjerą darančio E.Montvido nuo šiol Lietuvoje sulauksime dažniau.
Festivaliai dalijasi projektais
Po priverstinės pusės metų pertraukos energingai į veiklos sūkurį nėrė ir Kauno valstybinis choras su naujuoju vadovu R.Šerveniku. Simboliška, kad šio kolektyvo įkūrėjo ir puoselėtojo P.Bingelio darbus pasiryžęs tęsti įpėdinis naujų pareigų ėmėsi nuo maestro šviesiam atminimui skirtos programos Kauno filharmonijoje.
Pasak muzikologo Viktoro Gerulaičio, tą programą R.Šervenikas surikiavo genialiai.
„Publika patyrė didelį emocinį pakilimą. Ji suprato, kur ir kodėl dalyvauja.
Ašaras ir publikai, ir patiems dainininkams kaskart sukeldavo ne gedulingos mintys, o katarsis – užuojauta ir apsivalymas“, – dalijosi vakaro įspūdžiais „7 meno dienose“ muzikologas.
P.Bingelio atminimui nuskambėjo ir Giuseppe Verdi „Requiem“ LVSO vasaros festivalio koncerte sostinėje, Vidaus reikalų ministerijos kieme, net ir lietingą dieną sulaukęs didelio publikos dėmesio. Nenuostabu – veikalą su maestro G.Rinkevičiaus diriguojamais LVSO ir Kauno choru atliko geriausi mūsų scenos balsai: Vida Miknevičiūtė, Justina Gringytė, E.Montvidas ir Kostas Smoriginas.
Šiuo ir dar vienu ypatingu projektu LVSO vasaros festivalis pasidalys su Pažaisliu: liepos 2-ąją Pažaislio festivalyje, o liepos 3-iąją – Vilniaus Kongresų rūmuose G.Rinkevičiaus ir R.Šerveniko vadovaujami kolektyvai su pasaulinio lygio solistais J.Gringyte ir latvių tenoru Aleksandru Antonenka pakvies į koncertą „Daina apie Žemę“.
Didžioji klasikinės muzikos šventė atsigauna
Pažaislio festivalis prasidėjo nauju moto: „Nauja. Klasika“. Jis atspindi didžiausio Lietuvoje klasikinės muzikos festivalio ištikimybę tradicijoms ir naujų raiškos formų paieškas.
Renginys jau atsigauna po pandemijos. Šiemet jo programoje – net 34 projektai.
Koncertai vyks iki pat vasaros pabaigos Pažaislio vienuolyne, VDU botanikos sode, Kauno valstybinėje filharmonijoje, taip pat Raudondvaryje, Zapyškyje, Molėtų rajone, Šiauliuose, Jonavoje, Rietave, Jiezne ir kitose Lietuvos vietovėse. Daug renginių bus nemokami.
Nauja koncertų erdve taps Kauno valstybinis muzikinis teatras. Čia rugpjūčio 1-ąją festivalis pristatys Venecijos bienalėje triumfavusio trio – Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės ir Vaivos Grainytės – operą „Geros dienos!“.
Šventės repertuaro pagrindas – brandi klasikinė muzika, bet joje bus ir modernaus šokio bei džiazo projektų.
