Šiemet kurortas mini 100 metų prijungimo prie Lietuvos sukaktį – ta proga Palangoje visą savaitgalį vyko gausybė šventinių renginių.
Iškilmės – toje pat vietoje
Kurorto atgavimo šimtmečio šventė prasidėjo teatralizuotu žygiu, kuriame dalyvavo kariškiai, muitinės, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, kitų tarnybų pareigūnai, Palangos meno kolektyvai ir visuomenės nariai.
Tarp eitynių dalyvių buvo ir istorinių personažų: prezidentas Antanas Smetona, kunigas ir poetas Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas.
Eitynes paįvairino Telšių teatro atstovai, pasipuošę XX a. pradžios apdarais, pasiūtais pagal originalius pavyzdžius.
Prie istorinių vartų eitynes pasitiko Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus su sutuoktine Vilma ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.
Iš Palangos centro apie tūkstantį šventės dalyvių, lydimų net kelių pučiamųjų orkestrų, patraukė prie Birutės kalno. Jo papėdėje vyko iškilmingas teatralizuotas renginys – tiksliai toje pat vietoje, kur iškilmės sugrąžinus kurortą vyko ir prieš šimtą metų.
Ne tik Palangos šventė
„Šiandien Lietuva jau neįsivaizduojama be Palangos, ir sunku būtų pasakyti, kokia Lietuva būtų šiandien, jei prieš šimtą metų dviejų valstybių sienų klausimą sprendusi Tarptautinė arbitražo komisija būtų priėmusi kitokį, Lietuvai nepalankų sprendimą“, – į šventės dalyvius ir susirinkusius svečius kreipėsi Palangos meras Š.Vaitkus.
Pasak jo, šiandieninė Palanga yra labai įvairi – kurorto svečius ji žavi ne tik jūra ir sniego baltumo paplūdimiais, bet ir sutvarkyta infrastruktūra, atnaujintu kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių paveldu bei visus svetingai sutinkančiais vietos gyventojais.
„Gražios šventės. Didžiuokitės, kad esate palangiškiai“, – savo miesto gyventojus paragino Š.Vaitkus.
Prezidentas G.Nausėda, kreipdamasis į renginio dalyvius, pa-brėžė, kad ši šventė yra ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos – tai patvirtina faktas, jog vasarą miesto svečių skaičius bene dešimt kartų viršija palangiškių.
Jis priminė, jog būtent Palangoje Lietuva grįžo į jūrinių valstybių gretas, kad iš jų jau niekada nebepasitrauktų.
Paminklas škotų mokslininkui
Siekdama išskirtinai pagerbti Lietuvai palankų sprendimą iškovojusią derybinę grupę dėl Palangos grąžinimo Lietuvai ir Tarptautinės arbitražo komisijos pirmininką škotų mokslininką, rašytoją ir diplomatą Jamesą Youngą Simpsoną Palangos miesto savivaldybė šiemet ne tik atnaujino jo vardu pavadintą gatvę, bet ir pastatė skulptūrą.
Ši skulptūra buvo iškilmingai atidengta šeštadienį J.Simpsono ir Meilės alėjos sankirtoje. Renginyje kartu su miesto ir šalies valdžios atstovais dalyvavo ir skulptūros autoriai – skulptorius Sergejus Plotnikovas ir architektas Saulius Druskis.
„Profesoriaus Simpsono pagalba leido dviem valstybėms sėkmingai išmokti svarbią diplomatijos pamoką. Taigi Palangos klausimo baigtis mums iki šiol primena, kad tarptautinės teisės viršenybė, taikus dialogas ir konflikto vengimas yra svarbiausias draugiškų tarpvalstybinių santykių garantas“, – atidengiant paminklą škotų diplomatui sakė prezidentas G.Nausėda.
Koncerte – istoriniai vaizdai
Sekmadienį, liepos 4 d., kurorte vyko ir dienos festivalis šeimoms ir vaikams „Myliu Palangą – šimtmečio vasara“. Tai kiek sutrumpintas festivalio „Myliu Palangą“ variantas, nes dėl karantino tradicinis renginys buvo atšauktas.
O paplūdimyje prie tilto beveik visą dieną vyko Aitvarų fiesta. Pagrindinis jos akcentas – 100 aitvarų iškėlimas.
Šventinius kurorto sugrąžinimo šimtmečio renginius vainikavo sekmadienį Palangos koncertų salėje vykęs koncertas. Jame dalyvavo iš Palangos ir Klaipėdos krašto kilę atlikėjai, tarp jų – Jurga Šeduikytė, Tadas Girininkas, jaunasis talentas Kristupas Kerulis ir kiti.
Koncerto metu daug dėmesio buvo skiriama Palangos praeičiai ir dabarčiai: didžiuliame scenoje įrengtame ekrane lyg senoviniame atviruke vienas kitą keitė senosios Palangos istoriniai vaizdai, tad dalyviai ne tik klausėsi muzikos, bet ir pamatė, kaip Palanga atrodė prieš šimtą metų.
Palangos šventės proga buvo pagerbti šiam kurortui nusipelnę miesto gyventojai.
Daug žaidimų ir muzikos
Palangos jubiliejaus šventę pratęsė ir Valstybės dienos renginiai. Liepos 6-ąją koncertai skambėjo ne tik Palangoje, bet ir Šventojoje.
Valstybės dienos proga jau penktus metus vyko šventė „Pozityviai“, siūlanti nemokamas interaktyvias pramogas ir žaidimus visai šeimai: kurorto gyventojai ir svečiai galėjo žaisti milžiniškais šachmatais ir šaškėmis, mėtyti maišelius į įvairiausias terpes, spręsti galvosūkius, lavinančius ir rankų, ir proto miklumą.
Šventosios Švč.Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje sakralinės muzikos koncertą „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ publikai dovanojo Vokietijoje gimusi, o 2000 metais į Lietuvą grįžusi Charlotte Kilsch su motina pianiste Irma Kilsch.
Palangos kurhauze prasidėjo kitas kultūros renginys – IX tarptautinis M.K.Čiurlionio muzikos festivalis.
O liepos 6-ąją 21 val. įvairiose Palangos ir Šventosios miestų vietose, kaip ir visur, kur gyvena tautiečiai, buvo giedamas Lietuvos himnas.
Ant Birutės kalno susirinkę palangiškiai ir miesto svečiai „Tautišką giesmę“ giedojo su folkloro ansambliu „Mėguva“, Palangos Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – su Palangos kameriniu choru, o centrinėje Šventosios miesto aikštėje – su Ch.Kilsch.
Lietuvos ir Latvijos ginčas dėl Palangos
Prieš šimtą metų Palanga Tarptautinio arbitražo sprendimu buvo grąžinta Lietuvai. Dviejų valstybių ginčas dėl to, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga, prasidėję 1918-ųjų vasario 16 d., Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, truko beveik trejus metus.
Kad jis nevirstų konfliktu, tarpvalstybiniam sienų ginčui tarp Lietuvos ir Latvijos spręsti 1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos atstovai Rygoje pasirašė sutartį dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai, kurią sudarė 4 nariai (po du iš abiejų valstybių) ir pirmininkas, kuris turėjo būti Didžiosios Britanijos atstovas.
Abiejų valstybių sutikimu komisijos pirmininku patvirtintas britų diplomatas, Edinburgo universiteto profesorius J.Y.Simpsonas. Būtent jo sprendimas lėmė, kad Palanga buvo grąžinta Lietuvai.
Susitarimo aktas buvo pasirašytas 1921 metų kovo 30 d., ir jau kitą dieną, kovo 31 d., Lietuvos kariuomenė kartu su žymiausiais šalies politikais, inteligentijos atstovais, bendruomenės nariais iškilmingai įžengė į Palangą.
Dėl užsitęsusio karantino šis istorinis žygis negalėjo įvykti kovo mėnesį, todėl bus atkartotas šį šeštadienį.
