Iš Lietuvos operos žvaigždžių dainuoti Bairoito festivalyje iki šiol yra tekę tik sopranui Violetai Urmanai, debiutavusiai Bairoite 1991-aisiais. Po 30 metų į istorinio, paties R.Wagnerio suprojektuoto teatro sceną žengė 40 metų sopranas A.Grigorian.
Liepos 25-osios vakarą lietuvių solistė dainavo pagrindinę heroję Zentą R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, kurią režisavo prieštaringai vertinamas rusų menininkas Dmitrijus Černiakovas. Jis kūrė ir scenografiją.
Reakcijos – prieštaringos
„Publikai entuziazmo netrūko, tačiau tiek dainininkai, tiek režisieriaus sumanyta operos koncepcija sulaukė įvairiausių reakcijų. D.Černiakovas R.Wagnerio ankstyvą kūrinį pavertė keršto drama, kurioje pagrindinis herojus virto šauliu. Deja, tai neįtikino“, – rašė Vokietijos radijo ir televizijos BR24 kanalo portalas.
Panašiai D.Černiakovo darbą įvertino ir portalas nordbayern.de: „Režisierius tamsią nepritapėlio istoriją interpretavo kaip neapykantos nusikaltimą ir iš publikos sulaukė garsių nepasitenkinimo šūksnių „bū“. Mat spektaklio pabaigoje pasigirsta šūviai ir miršta žmonės. To nėra R.Wagnerio librete ir scenos instrukcijose. Režisierius prisiėmė pilną atsakomybę dėl savo debiuto Bairoite ir drąsios interpretacijos, dėl kurios istorija nukentėjo.“
Nors pati operos premjera buvo sutikta itin prieštaringai, tačiau A.Grigorian sulaukė daugiausia pagyrų iš visų atlikėjų. O tarp jų buvo tokios žvaigždės kaip Olandą įkūnijęs švedų baritonas Johnas Lundgrenas ir Olando tėvą Dalandą dainavęs vokiečių bosas Georgas Zeppenfeldas.
„Lietuvių sopranas A.Grigorian iš klausytojų sulaukė karščiausių aplodismentų, nors jos plieninis balsas – skonio reikalas. Šiaip ar taip, jai neabejotinai užteko balso jėgos šiam sireniškam žaidimui“, – rašė portalas br.de.
„Kalbant apie dainavimą, „Skrajojančio olando“ dainininkų kolektyvas taip pat nepademonstravo nieko, ko negalėjai tikėtis. A.Grigorian, kuri 2018 metais tapo tikra žvaigžde Zalcburo festivalyje, virto energinga Zenta, kuri gali svaidyti ugnį į aukštybes. Ji tokia pat mįslinga kaip D.Černiakovo pastatymas, pilna prieštaravimų, paneigianti bet kokius lūkesčius. Ir tai turbūt yra suprantama“, – rašė nordbayern.de.
Ko gero, pačia didžiausia sekmadienio vakaro intriga tapo spektaklio dirigentė – 43 metų ukrainietė Oksana Lyniv. Mat R.Wagneris savo veikaluose mėgo vaizduoti stiprias herojes, bet per 145 metu jo operų festivalio gyvavimo metus dar nė karto spektaklio nedirigavo moteris. Sekmadienį ši tradicija buvo sulaužyta ir tai atsispindėjo publikos emocijose. O.Lyniv sulaukė karštų plojimų.
Tarp svečių – A.Merkel
Bairoito festivalio atidaryme apsilankė gausus būrys svarbių svečių, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Bavarijos premjeras Markusas Soderis su ministrų palyda.
Tiesa, festivalio pradžia šiemet buvo daug kuklesnė nei paprastai: dėl pandemijos grėsmių rengėjai neišvyniojo raudono kilimo, o aikštė priešais teatrą buvo aptverta. Netgi užkandinės ir tualetai veikė tik lauke, buvo uždarytos rūbinės, tad čia išsinuomoti pledų ar pagalvėlių kietoms kėdėms nepavyko, o atsinešti savų taip pat nebuvo leidžiama.
Tiek atsargumo priemonių rengėjai griebėsi, nors kiekvienas klausytojas dar privalėjo parodyti ir vakcinavimo nuo Kovid-19 arba persirgimo juo pažymėjimą ar pateikti neigiamą testą. Be to, jie privalėjo pustrečios valandos trukusiame spektaklyje sėdėti su kaukėmis, o beveik 2000 žiūrovų talpinančiame amfiteatre buvo užimta tik 900 vietų.
Leistinas parduoti bilietų skaičius paaiškėjo tik prieš mėnesį, tad Bairoitą pamėgę muzikos mėgėjai iš Anglijos, JAV, Azijos vargu ar suskubo juos įsigyti. Bet vis tiek visi bilietai internetu į 25 šios vasaros spektaklius buvo iššluoti per kelias valandas.
Traukia ypatinga aura
Sakoma, reikia būti labai kantriam, garsiam arba žurnalistui, kad patektum į R.Wagnerio operų festivalio Bairoite premjerą, ir laimės kūdikiu, kad bent kartą gyvenime pajustum šio legendinio festivalio aurą.
R.Wagnerio operų šventovė – Bairoito festivalio teatras – nė iš tolo neprilygsta prabanga ir erdvumu Niujorko „Metropolitan Opera“, Londono Karališkajai „Covent Garden“ operai ar Milano „La Scala“. Jis ankštas ir asketiškas: čia nėra kilimų, kėdės kietos ir net be ranktūrių, o praėjimai tarp eilių tokie siauri, kad žmonės stoviniuoja prie savo kėdžių, kol susėda visa eilė.
Tačiau savo trauka Bairoito teatras prilygsta geriausiems pasaulio muziejams ir ne sezono metu priima lankytojus kaip muziejus. Mat šį statinį iki smulkmenų suprojektavo pats R.Wagneris, kurdamas optimalios akustikos erdvę savo operoms. Nuo pat teatro atidarymo 1876-aisiais čia rodomos tik R.Wagnerio operos.
Iki pandemijos aplankyti 30 vasaros spektaklių Bairoite pretenduodavo bevek 10 kartų daugiau muzikos mėgėjų nei būdavo parduodama bilietų. Kartais tuo naudodavosi užsienio turizmo agentūros, bandydamos susikrauti kapitalą iš brangių kelionių į R.Wagnerio operų šventę.
