Nuo 1996-ųjų kas dvejus metus Pernu mieste, Estijoje vyksta tarptautinis operos festivalis „PromFest“, kurio tikslas – pateikti įvairius kūrinius taip, kad pavyktų sudominti jauna, atvirą bei netikėtumus klasikiniame žanre mėgstančią publiką.
Pagrindinius vaidmenis festivalio spektakliuose atlieka Klaudios Taev konkurso laureatai iš įvairių šalių. Kaskart bendradarbiaujama vis su naujais režisieriais.
Naujas požiūris į žanrą
„Atveždami „PromFest“, siekiame keisti požiūrį į operos meną, nusistovėjusį klasikinės muzikos žanrą. Norime parodyti, kad ir čia atsiranda avangardinis impulsas, reaguojama į šių dienų kontekstą.
Iš pramoginio turinio išaugama, pereinama prie eksperimentavimo, tikslo kurti tvaresnę išliekamąją meninę vertę, todėl esame linkę priimti įvairių šalių atstovų kūrybines įžvalgas. Mums svarbu girdėti ne tik dainuojančių solistų balsus, bet ir jų mintis bei idėjas“, – pasakojo spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Erkis Pehkas.
Šiais metais kūrybinę estų trijulę sudaro E.Pehkas, režisierius Andrus Vaarikas bei scenografijos ir kostiumų dailininkas Madis Nurmsas. Jiems talkina chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė, choreografas ir režisieriaus padėjėjas Dainius Bervingis, šviesų dailininkė Kornelija Rimgailė Kondratavičiūtė, videodizainerė Katrė Sulanė (Estija).
Primins pandeminę kasdienybę
Spektaklis nustebins netikėta vizualizacija ir interpretacija – XIX a. pradžios opera spalvinama ryškiomis praeito šimtmečio 90-ųjų estetikos spalvomis, o čia pasakojama istorija nardinama į realybės šou baseiną.
Spektaklyje gausu šiuolaikinių medijų ir technologijų, jomis statytojai siekia sukurti paviršutiniškumo, tuštybės, saldaus kičo įspūdį.
Operos personažai nebesugeba atskirti realybės nuo fikcijos, ekranas tampa esminiu ir vieninteliu tikrovės šaltiniu. Tai aliuzija ir į pandeminę kasdienybę, kai mes patys esame priversti savo gyvenimą stebėti ekranuose, ne savo noru užsidaryti tarp keturių sienų ir kurti savąjį realybės šou.
Vaidmenis operoje sukūrė ir dainuos tarptautinė solistų grupė: Sargis Bazhbeuk-Melikyanas (Armėnija), Giedrius Prunskus, Joris Rubinovas, Hanna Tverdova (Ukraina), Gabrielė Bukinė, Taras Berezhanskyy (Ukraina), Žygimantas Galinis, Iurii Rostotskii (Rusija), Mindaugas Jankauskas, Kamilė Bonté, Ieva Goleckytė, Vladyslav Tlushch (Ukraina) ir Andrius Apšega.
Operos „Turkas Italijoje“ premjera įvyko 1814 m. rugpjūčio 14 d., Milano „La Scala“ teatre. Ją sukurti kompozitorių įkvėpė WA.Mozarto operos „Visos jos tokios“ sėkmė ir publikai priimtina smagi meilės penkiakampio istorija.
Komiška opera pasakoja apie Neapolyje gyvenantį poetą Prosdocimo. Jis kenčia nuo kūrybinės sausros, todėl nusprendžia ieškoti įkvėpimo gyvenime – kažko, kas taptų atspirties tašku jo naujai komedijai.
Kūrėjų mintys apie spektaklį
Dirigentas Erki Pehkas: „Šiame pastatyme nesunaikinome nei vienos G.Rossini operos natos, pagarbiai lenkiamės jo kurtai muzikai. Tiesiog klasikinės muzikos ir sintetinės TV realybės šou formato jungtis kuria naują operos formą. Toks ir yra mūsų tarptautinio projekto siekis – jau dvidešimt metų kurti modernų teatrą moderniai publikai.“
Dailininkas Madis Nurmas: „Išgirdęs žaismingai lyrišką G. Rossini muziką intuityviai pajutau, jog scena turi nušvisti pasteliniu koloritu su fluorescenciniais akcentais. Todėl scenovaizdyje žaidžiama su XX a. dešimtojo dešimtmečio stilistika: stilizuoti debesys primena pirmųjų kompiuterinių žaidimų estetiką, kybo spalvoti kupidonai, tarsi atklydę iš elektroninės muzikos festivalio, pakylos formuoja baseiną, mėtosi ryškiaspalviai pripučiami gelbėjimosi ratai. Kuriamas eklektiškas vizualumas.“
Režisierius Andrusas Vaarikas: „Mūsų operos „Turkas Italijoje“ interpretacijoje vyrauja sarkastiškas požiūris į bukinančio turinio laidas, kuriose žmonės suleidžiami į patogumais bei pramoginiais objektais apipavidalintą aptvarą, o prodiuseriai žaidžia jų likimais. Bėda ta, kad tiek dalyviai, tiek žiūrovai prisiriša prie tokio pobūdžio laidų ir priima jas kaip gryną realybę.
Kadangi realybės šou neatsiejamas nuo dirbtinumo, sąmoningai naudojame fluorescencines spalvas, jos kuria kičo įspūdį. Net pats pavadinimas – „Turkas Italijoje“ – skamba it laida apie mačo. Mūsų siekis perteikti dramatišką žmonių santykių istoriją pasitelkus ironišką formą ir originalią kompozitoriaus muziką.“
