Koncertą pradėjo kompozitoriaus Tomerio Yarivo kūrinys mušamųjų duetui „Gyro“. „Gyro“ tai giroskopo trumpinys. Šio prietaiso veikimo principas tampa kūrinio koncepcijos ašimi – pusiausvyros išlaikymas, priešinantis sunkesnėms jėgoms.
Centrinis kūrinio tembras – įvairaus aukščio tamtamai, kuriuos visaip spalvino kitokio tembrinio charakterio mušamieji, tokie, kaip cow bell ir pan.
Galbūt kompozitorius neturėjo tokios intencijos, tačiau bendra kūrinio nuotaika ir energija nukėlė į Afrikos gūdumą: prieš akis atsivėrė bekraštis nakties dangus, į jį skrendantis dūmų takas, brėžiamas ryškiaspalvės ugnies, tradiciniais rūbais pasipuošę gyventojai šoka aplink laužą.
Savo skambesiu šis opusas tapo savotiška dedikacija afrikietiškiems ritmams. Buvo žavu stebėti, su kokiu lengvumu atlikėjai tvarkosi su jiems pateikta muzikine užduotimi.
Įsijautimas, regis, buvo toks stiprus, jog P.Giunteriui net nukrito lėkštė, tačiau atlikėjas nepasimetė, greitai ją grąžino ir su dar didesne jėga ir energija tęsė savo partijos atlikimą. Šis kūrinys puikiai nuteikė tolimesniam koncerto vyksmui.
Koncertą tęsė Johno Psathas kūrinys „Kyoto“. Scenoje pasirodė visas „Giunter Percussion“ ansamblis. Šis kūrinys suskambo kiek kontrastingai su prieš tai skambėjusiu, didžiausias skirtumas – šio opuso tembrinis centras – toninė perkusija (marimba, vibrofonas ir kt.).
Kompozitorius gan įdomiai sukūrė tęstinę tembrinę prieštarą – girdėjome tarsi nuolatinę kovą tarp krištolinio skambesio toninių ir triukšminio pobūdžio netoninių mušamųjų instrumentų.
Kūrinys įtraukė ne tik sukuriama tembrine įvairove, tačiau ir įdomiai besivystančia dramaturgija. Kūrinio veiksmas laipsniškai krypo nuo subtilaus mirguliavimo iki intensyvaus ritminio darinio, galiausiai užsibaigė estetiškai gražiais harmoniniais sąskambiais, panardinusiais ir ramybės būseną.
Vienas pagrindinių vakaro įvykių – pasaulinė kompozitoriaus Mantauto Krukausko kompozicijos „Poliarizacija“ premjera. Šis kūrinys suskambo įdomiausiai viso vakaro kontekste.
Pradžioje panardino į savotiško ritualo būseną, sąmonę užpildė tamtamo tremolo banga, paspalvinta kitų lėkščių tembrais. Nuo pat pradžių sukurta tamsi ir mistiška kūrinio atmosfera laipsniškai peraugo į labai žavią, lopšinę primenančią medžiagą.
Ramią lopšinės nuotaiką sukūrė ne tik kompozitoriaus sukurta harmonija ir melodija, tačiau ir tam tikras asociacijas keliantys subtilūs vibrafono, ksilofono ir varpelių tembrai.
Šiame kūrinyje ryški M.Krukausko estetinio grožio pajauta. Džiugu, jog kompozitorius sukūrė darnų meno kūrinį, o ne siekė atliepti mušamųjų instrumentų ritminio grojimo specifiką.
Japonų kompozitorės Kaiko Abe concertino marimbai „The wave“, kaip teigia pati autorė, įkvėptas cunamio, o kūrinio eigoje girdimas varpas simbolizuoja mirtį. Tokia anotacija iš karto nuteikė niūriai atmosferai, tačiau tikrovė nesutapo su iš anksto sukurtu nusiteikimu. Kompozicijos pradžioje tam tikrą pasmerktumo jausmą sukūrė žema perkusija, timpanai ir varpas, tačiau marimbos tembras iš principo neatliepia tokios tematikos.
Vidurinėje kūrinio dalyje, kuri, rodės, turėjo sukurti niūrią, tamsią atmosferą, prisodrintą tremolo mirguliavimo, pritrūko vystymo. Kompozicinė opuso visuma nesukėlė apmąstymų, suskambo gan vangiai, norėjosi išgirsti daugiau meninės gilumos, tačiau išgirdome tik dar vieną mušamųjų virtuoziškumą eksploatuojantį kūrinį.
Pagirtinas solisto Andriaus Rekašiaus atlikimas, sudėtinga marimbos partija buvo atlikta nepriekaištingai.
Vakarą užbaigė laukiama vakaro kolaboracija – scenoje prie ansamblio „Giunter Percussion“ prisiėjo violončelininkas G.Pyšniakas. Kartu jie atliko JAV gyvenančio kinų kompozitoriaus Tano Duno kūrinį „Elegy: Snow in June“.
Kūrinio pradžioje girdimas tęsiamas violončelės garsas ir įvairaus pobūdžio glissando lėtai įtraukė į veiksmą. Tokia niūri pradžios atmosfera nuteikė ramesniam skambesiui, tačiau laipsniškai medžiaga peraugo į intensyvų ritminį darinį.
Kūrinyje nuolat kuriama prieštara tarp violončelės ir perkusijos, tarytum atkuriant klasikinio koncerto – „varžytuvių“ – principą.
Violončelės partija įdomiai sukonstruota – kompozitorius pasistengė išnaudoti platų violončelės atlikimo spektrą. Savo ruožtu solistas G.Pyšniakas, atrodė, visa galva pasinėrė į intensyvų kūrinio atlikimą, vieną akimirką net pasidarė baugu, jog tuoj sudaužys savo instrumentą. Šis kūrinys stebino didelio atlikėjų meistriškumo reikalavimu, tačiau koncerto kontekste kiek prailgo.
Mušamųjų ansamblio „Giunter Percussion“ koncertas padovanojo išties gerus įspūdžius ir nepaliko nė vieno klausytojo abejingo. Atlikėjų pasiruošimas, meistriškumas ir atsidavimas sužavėjo. „Giunter Percussion“ visuomet išsiskiria ne tik nepakartojamu atlikimu, tačiau ir nenusakoma charizma, neįmanoma atitraukti akių nuo pasirodymo.
Pirmoji koncertinės programos pusė pasirodė šiek tiek sėkmingesnė kūrinių pasirinkimo aspektu už antrąją, tačiau tai nesumenkino bendros koncerto meninės vertės.
Toliau festivalyje „Gaida“: šį vakarą, spalio 29 d., Šiuolaikinio meno centre – Lietuvos ansamblių tinklo ir „Bremen Loudspeaker Orchestra“ pasirodymas. Pradžia 19 val.
