Vietoj stebuklingojo „Spragtuko“ Berlyne šį sezoną bus rodomas „Don Kichotas“. Pastarojo baleto veiksmas vyksta po kaitria Ispanijos saule ir ne Kalėdų išvakarėse, todėl teatro vadovybės sprendimas negalėjo nesukelti klausimų.
Kad ir kaip ten būtų, 1,5 mln. eurų kainavęs „Spragtukas“, kurį 2013-aisiais Berlyne pastatė rusų choreografai Vasilijus Medvedevas ir Jurijus Burlaka, buvo vienas populiariausių teatro spektaklių.
Pasirodo, „Spragtukas“ atšaukiamas dėl kai kurių neva „nepolitkorektiškų epizodų“. Apie tai pranešė Berlyno valstybinio baleto meno vadovo pareigas einanti Christiane Theobald, duodama interviu laikraščiams „Berliner Zeitung“ ir „Bild“.
Pastarasis „Spragtuko“ pastatymas Berlyne – tai Mariuso Petipa klasikinio baleto rekonstrukcija (jo premjera įvyko 1892 metų gruodžio 18-ąją Marijos teatre Sankt Peterburge).
Pasak Ch.Theobald, kai kurie elementai, buvę priimtini XIX a., šiandien žiūrovams kelia klausimų. Pavyzdžiui, negrus vaizduojančių artistų tamsus grimas.
Pirmųjų skundų teatras sulaukė dar 2015 metais. Tuomet žiūrovams nepatiko, kad antrame veiksme scenoje pasirodė du vaikai juodai nugrimuotais veidais. Žiūrovai tai palaikė „blackface“ – grimu, imituojančiu juodaodžių išvaizdą, dažnai – karikatūriškai.
„Kai spektaklis jau buvo rodomas scenoje, mes pasikalbėjome su choreografais V.Medvedevu ir J.Burlaka. „Blackface“ – neleistinas. Kai baletmeisteris Johannesas Ömanas spektaklį atnaujino, vaikai jau vaidino be juodo grimo“, – pasakojo Ch.Theobald.
Ji pridūrė, kad V.Medvedevas ir J.Burlaka labai nenoriai sutiko su pakeitimais, nes taip nutolstama nuo originalios koncepcijos. „Be to, tokie taisymai pažeidžia autorių teises“, – pabrėžė baleto trupės vadovė.
Ch.Theobald papasakojo ir apie kitas baleto scenas, kurias reikia arba pašalinti, arba sumoderninti, nes jos atspindi kultūrinius stereotipus. Pavyzdžiui, Kinų šokio atlikėjai juda mažais smulkiais žingsneliais, Arabų šokyje dalyvauja moterys iš haremo, o solistė nugrimuota tamsiai rudai.
„Tai elementai, kurių dabar negalima rodyti scenoje be paaiškinimų“, – sakė ji.
Ch.Theobald pareiškė, kad ji nepritaria Vakaruose populiariai „atšaukimo kultūrai“, todėl neketina spektaklio apskritai atsisakyti. Kada būtent „Spragtukas“ grįš į sceną, ji nepatikslino.
„Diskutuodami, koks repertuaras priimtinas pokolonijiniais laikais, turime savęs paklausti: ar kai kurie originalo elementai nėra problemiški? Aš įsitikinusi, kad pastarajam „Spragtukui“ turime suteikti naują kontekstą, šiuolaikiškai įvertinti šį repertuarą“, – pabrėžė Ch.Theobald.
Tačiau ne visi jai pritaria.
„Istorinės baleto versijos, – rašė viena „Berliner Zeitung“ skaitytojų, – tai – tradicija; apipjaustytos pagal šiuolaikinio politkorektiškumo reikalavimus, jos netenka vertės ir savitumo. Yra naujų senų baleto versijų, puikių naujoviškų interpretacijų, pavyzdžiui, Akramo Khano „Žizel“.
Tačiau tai nereiškia, kad tradicinių versijų nebereikia statyti: tai puikūs baletai ir jie patinka plačiajai auditorijai!
Mano linkėjimai tokie: išsaugokite klasiką, programose apibūdinkite istorinį kontekstą, pateikite pastabas dėl rasizmo ir kitų problemų. Tegul nauji klasikinio baleto palikimo pastatymai interpretuoja jį pagal naujus vėjus.
Be to, nereikia nuvertinti ir žiūrovų. Dauguma jų žino, kad „Spragtukas“ – tai pasaka.“
Parengė Milda Augulytė
