Jie tikisi, kad uostamiesčio teatro scena taps atspirties tašku įgyvendinant svajones – tapti žinomais dainininkais.
Rasti mėgstamą darbą toli nuo gimtųjų namų jiems padėjo pandemija – abu užsieniečiai dalyvavo teatro rengtose nuotolinėse perklausose.
Dirbo muzikos mokytoju
F.Piotto studijavo ekonomiką, o vėliau ėmėsi klasikinio dainavimo Vičencos ir Bolonijos muzikos mokyklose. Prieš atvykdamas į Klaipėdą jis dirbo Prancūzijoje muzikos mokytoju, dainavo kamerinės muzikos chore.
„Tačiau to man nepakako – norėjau tapti profesionaliu solistu, dalyvavau įvairiose perklausose, kurias rasdavau internete.
Taip ir atsidūriau Klaipėdoje, nors anksčiau apie Lietuvą nieko nežinojau.
Noras dainuoti buvo didesnis už nežinomybę. Ir čia jaučiuosi laimingas“, – emocionaliai pasakojo F.Piotto.
Teatrai pristabdė veiklą
I.S.M.Nielsen dar neseniai dirbo laisvai samdoma anglų ir vokiečių kalbų vertėja Čilėje, Venesueloje yra baigusi vertėjų studijas.
Nuo vaikystės mergina dainavo įvairiuose choruose, mokėsi groti klarnetu ir fortepijonu.
Indros tėvas – vokietis, ji turi ir Vokietijos pilietybę, tačiau tėvams išsiskyrus augo Venesueloje.
Gyvenant Čilėje muzikines svajones teko atidėti – per keletą metų jai pavyko dalyvauti tik viename muzikiniame spektaklyje.
„Reikėjo ką nors daryti ir man pavyko, tapau choro artiste, galiu dainuoti ir iš to pragyventi.
Labai džiaugiuosi, nes per pandemiją nemažai pasaulio teatrų pristabdė savo veiklą“, – kalbėjo I.S.M.Nielsen.
Ji jau dalyvauja trijuose Muzikinio teatro spektakliuose – „Skrajojantis olandas“, „Orfėjas pragare“ ir „Pulko duktė“, kurio premjera įvyko prieš keletą savaičių.
Dainuoja ir lietuviškai
„Skrajojantis olandas“, pelnęs Auksinį scenos kryžių ir vasarą rodytas senajame Klaipėdos elinge po atviru dangumi, įstrigo ir F.Piotto, nors jam patinka dainuoti ir operetėje „Orfėjas pragare“, teatro choro koncerte „Liepsnojančios garstyčios“.
„Man tenka dainuoti ir lietuviškai – tai nauja patirtis.
Lietuvių kalba sudėtinga, daugelio dalykų nesuprantu, tačiau teatre dirba nuoširdūs žmonės, visada pasiruošęs padėti ir patarti teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.
Norėčiau Klaipėdoje likti kuo ilgiau, tobulinti savo balsą, o vėliau keliauti po pasaulį ir dainuoti šalyse arčiau Italijos“, – taip savo ateitį įsivaizduoja F.Piotto.
Brangina Klaipėdos ramybę
Indra kai kurias frazes jau ištaria lietuviškai, kai ką supranta.
Jos manymu, Venesueloje gyvenantys žmonės vos susipažinus pasiruošę tapti tavo draugais, o lietuviai iš pradžių atrodo šaltoki. Galbūt to priežastis – kalbos barjeras.
Tačiau Muzikinio teatro darbuotojai jai atrodo atviri ir šilti, mėgstantys pajuokauti.
I.S.M.Nielsen per socialinius tinklus pavyko susipažinti ir su Klaipėdoje įsikūrusia kita venesueliete, todėl ji tikisi, kad ateityje bus dar linksmiau.
„Labai branginu Klaipėdos ramybę ir tylą. Karakasą labai myliu, bet tai – neramus, stresą keliantis miestas.
O čia tiek paukščių ir gyvūnų, daugybė boružių – juos stebiu važinėdama dviračiu.
Kartais juo vykstu ir į repeticijas. Tai man suteikia laisvės pojūtį“, – džiaugėsi atlikėja iš Venesuelos.
Susirado tautiečių
F.Piotto iš pradžių uostamiestyje buvo liūdnoka – teatro darbuotojai laisvalaikį leidžia su šeimomis ar senais draugais, lekia į kitus darbus.
Ir vėl išgelbėjo socialiniai tinklai – paaiškėjo, kad jau keletą metų gyvuoja žmonių grupė „Italai Klaipėdoje“.
Joje – šeši magistrantūroje studijuojantys italai, tad liūdėti laiko nebelieka.
Vyras mėgsta žaisti tenisą, bėgioti, groti gitara.
Francesco mėgaujasi senamiesčio architektūra, džiaugiasi ranka pasiekiama jūra.
Iš pradžių jam nuotaiką gadino tai, kad pragyvenimas Klaipėdoje kainuoja kaip Prancūzijoje ar Italijoje, o atlyginimai gerokai mažesni, tačiau prie to jis jau prisitaikė, nes svarbiausia – gali ir dainuoti, ir tobulinti vokalo įgūdžius.
Kaip ir visiems italams, jam lengviausia dainuoti apie meilę.
Duris atveria nenoriai
Abu choristai užsieniečiai nuomojasi butus Debreceno gatvėje.
Surasti tinkamą būstą nebuvo paprasta: klaipėdiečiai nelabai noriai atveria duris kitataučiams, ne visi sugeba kalbėti angliškai, o kartais išvydę savo telefone užsienio šalies numerį net neatsiliepia.
Pasiilgęs savo šeimos F.Piotto gali be didesnių problemų ją aplankyti – bilietas iš Vilniaus į Veneciją kainuoja 15–50 eurų.
I.S.M.Nielsen sudėtingiau – pasiekti Venesuelą, kurią kausto politinės ir ekonominės krizės, sudėtinga ir labai brangu – ten gyvenančių artimųjų ji nematė daugiau kaip ketverius metus.
Kolektyvas – daugiatautis
Klaipėdos muzikiniame teatre nemažai iš užsienio atvykusių atlikėjų.
Chore iš 42 dainininkų – 7 užsieniečiai.
Orkestre iš 76 muzikantų – 17 užsieniečių.
Baleto grupėje iš 27 šokėjų – 17 užsieniečių.
