„Orkestro kelionė į festivalį netikėtai tapo labai sudėtinga susirgus smuikininkui ir dirigentui S.Krylovui. Jį pakeisti buvo pakviestas pasaulinio garso Rusijos smuikininkas, profesorius Sergejus Dogadynas (g. 1988 m.).
Su orkestru Vilniuje programą jie spėjo parepetuoti tik du kartus. Tačiau su didžiausiu pasisekimu festivalyje vykstantys koncertai, muzikos kritikų nuomone, parodė absoliutų muzikinį susikalbėjimą tarp solisto ir orkestro.
Labai svarbu, kad festivalis suteikė mūsų orkestrui galimybę koncertuoti net penkiose Kanarų salose – Gran Kanarijoje, Tenerifėje, Lanzarotėje, Fuertoventuroje ir La Palmoje.
Festivalis nuo pirmųjų gyvavimo metų kviečiasi žymiausius pasaulio kamerinius, simfoninius orkestrus, solistus bei dirigentus. LKO yra pirmasis iš Lietuvos pakviestas orkestras.
Kiek anksčiau yra koncertavęs Kauno valstybinis choras bei Baltijos šalių kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“, – lrytas.lt pasakojo Filharmonijos generalinės direktorės pavaduotoja Ieva Tamutytė.
LKO pagrindiniu savo koncerto kūriniu pasirinko latvių kompozitoriaus Peterio Vasko (g. 1946 m.) koncertą smuikui ir styginiam orkestrui „Distant Light“ („Tolima šviesa“).
Pats kompozitorius savo kūrinį yra apibūdinęs kaip „dainą, kylančią iš tylos ir sklindančią į tylą, kupiną idealizmo ir meilės, kartais melancholišką, kartais dramatišką“.
Toks užburiantis buvo ir solisto S.Dogadyno griežimas bei orkestro muzikavimas, sukėlęs audringą publikos reakciją ir nesibaigiančias ovacijas.
Nors pats koncertas truko tik valandą, dar beveik valandą orkestras grojo net keturis „bisus“, po kurių publika vis tiek nenorėjo paleisti atlikėjų nuo scenos.
„Mane sieja asmeninė pažintis su Lietuvos kamerinio orkestro vadovu S.Krylovu, kuris sėkmingai koncertavo festivalyje 2018 metais, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei pasakojo penktus metus festivaliui vadovaujantis Jorge Perdigònas Cabrera. – Patekti į šį festivalį nėra lengva, jame yra koncertavę žymiausi pasaulio atlikėjai.
Šiuo metu festivalis yra pasirinkęs kryptį pritraukti ir jaunąją žiūrovų kartą, nes klasikinės muzikos publika tampa vis vyresnė, reikia ugdyti jaunesnę, kuri nelabai domisi klasika.
Bent jau Ispanijoje klasikine muzika domisi labiau elitinė publika. Todėl kuriame įvairią festivalio programą. Čia yra ir folkloro, naujojo šokio, vizualinio meno, dramos kūrinių.
Pernai didelį pasisekimą turėjo humoristų spektaklis su klasikinės muzikos orkestru. Aktoriai su humoru kalbėjosi apie muziką.
Mūsų festivalį remia Kanarų salų vyriausybė, tiesioginis mano šefas yra prezidentas Paulino Rivero.
Aišku, dėl pandemijos turime daug sunkumų. Štai ir šįvakar į lietuvių koncertą galėjome parduoti tik 600 bilietų, nors salėje telpa daugiau nei 1500 žiūrovų. 900 vietų turėjo būti paliktos tuščios.
Bet mes manome, kad ir šiuo sunkiu metu kultūrinis gyvenimas privalo nesustoti.“
LKO koncertuoja prestižiškiausiose Kanarų salų koncertų salėse. Tenerifės sostinėje Santa Kruse orkestras koncertavo viename iš Ispanijos architektūros stebuklų – operos ir koncertų teatro „Auditorio de Tenerife“ didžiojoje salėje.
Legendinio ispanų architekto Santiago Calatravos (g. 1951 m.) 2003 metais vandenyno pakrantėje suprojektuotas gražiausias Kanarų pastatas primena didžiulę vandenyno bangą, dūžtančią į uolas. Baltas 18 000 kv.m paviršiaus kiautas, padengtas baltos keramikos mozaika, buvo pagamintas Sicilijoje, padalytas į 17 dalių ir atplukdytas į salą, kur jas sujungė specialiai sukonstruotas kranas.
Teatre yra dvi salės, mažoji (410 vietų) bei didžioji (1660 vietų), kuri turi keičiamą akustiką.
Erdvioje teatro žiūrovų fojė, atvėrus sienas, žiūrovai pasijunta lyg didžiuliame baltame laive, sklendžiančiame į vandenyną.
