Pianistas Reinis Zarinis: „Instrumentas tarsi pats manęs laukė“

Kovo 19 d. 19 val. koncerte „Muzikinės Šecherazados istorijos“ Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje muzikuos Latvijos menininkai. Fortepijonu skambins Reinis Zariņis, o Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos maestro Mārtinas Ozoliņis.

 R.Zarinis.<br>A.Sprogis nuotr.
 R.Zarinis.<br>A.Sprogis nuotr.
 R.Zarinis.<br>A.Vasjukevics nuotr.
 R.Zarinis.<br>A.Vasjukevics nuotr.
 R.Zarinis.<br>K.Anskeno nuotr.
 R.Zarinis.<br>K.Anskeno nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Faustina Dedūraitė

Mar 18, 2022, 6:27 PM, atnaujinta Mar 18, 2022, 6:34 PM

Pianistas Reinis Zarinis, debiutavęs vos dešimties, nuolat rengia pasirodymus solo ir su kameriniais ansambliais visoje Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Jo skambinimas ir repertuaras rodo, kad pianistas mėgsta konceptualias programas, kuriose jungiasi muzika, filosofija, istorija ir teologija.

Įdomios jo įžvalgos apie santykį su publika, visapusišką muzikos vertinimą bei nuolatinio tobulėjimo siekį atsiskleidžia ir šiame pokalbyje. Kaip pasakojo pats atlikėjas, savo mintimis jis pasidalijo po ilgo pasibėgiojimo Taline, kur šiuo metu rengiasi dar vienam koncertui.

Pianistas džiaugėsi, kad šis sportiškas hobis jam padeda praskraidinti mintis, mažiau jaudintis dėl artėjančių pasirodymų ar dabartinių karo Ukrainoje realijų.

– Turite nemažai nemuzikinių pomėgių: bėgiojate, žaidžiate šachmatais, mėgstate skaityti filosofiją. Ar šią veiklą atspindi ir jūsų skambinimas?

– Manau, kad viskas, ką darome ar patiriame, turi įtakos ir kitiems dalykams. Paprastai nežinome poveikio masto, bet jis tikrai yra. Žmonės kartais sako, kad gali daryti ką nori, jei tai nekenkia kitiems. Tačiau tai, ką darome, būtinai turi įtakos tam, kaip elgiamės ir reaguojame, kai esame su kitais žmonėmis. Negalime to išvengti. Mes visi esame įausti į didįjį žmogiškąjį audinį.

– Kaip prasidėjo jūsų fortepijoninė kelionė?

– Taip atsitiko, kad dar pradinėse klasėse susidūriau su Renē Salaksu – koncertuojančiu pianistu, kuris mūsų mokykloje mokė dainavimo. Jis pastebėjo mano susižavėjimą fortepijonu ir pasisiūlė pamokyti.

Tuo metu man buvo vos septyneri. Šie „pagrindai“ pasirodė esąs jo unikalus mokymo metodas, leidęs man dar nesulaukus dešimties debiutuoti koncerte ir laimėti pirmuosius tarptautinius konkursus. Kartu daug keliavome, jis skaitydavo paskaitas apie savo metodą, o aš parodydavau praktinius šio metodo rezultatus.

– Kodėl susižavėjote būtent fortepijonu?

– Namuose visada stovėjo fortepijonas. Man pasakojo, jog močiutė visai neblogai grojo, nors be manęs šeimoje daugiau nėra profesionalių muzikantų. Tad nuo mažens sukiodavausi prie klaviatūros.

Dar nemokėdamas natų jau bandydavau kurti trumpus kūrinėlius. Tapau savotiška aplinkybių auka ir netgi labai dėkinga auka, instrumentas tarsi pats manęs laukė.

– Jūsų repertuarus yra gana platus – nuo klasikinio (E.Griego Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, kurį atliksite Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje) iki XX–XXI a. kūrinių (O.Messiaeno, J.Adamso kompozicijos).

Dažniausiai su klasikiniu repertuaru natūraliai susipažįstama dar mokykloje. O kaip susipažinote su šiuolaikiniu?

– Latvijoje mokiausi pas profesorių Raffi Kharajanijaną, žinomą „Riga Piano Duo“ narį. Jo repertuaras buvo labai gausus, o žinios apie šiuolaikinės tiek Rytų, tiek Vakarų muzikos sceną – neišmatuojamos. Taip susipažinau su naujausia estų, armėnų, vengrų muzika.

Pamenu, profesorius padovanodavo tokių partitūrų, kurių net bibliotekose nebūdavo. Vėliau, kai studijavau Jeilio universitete, fortepijono klasė šventė O.Messiaeno šimtmetį ir taip aš pradėjau pažintį su šio kompozitoriaus muzika. Mane ji labai džiugina savo spalvingumu, paukščių giesmėmis, teologinėmis temomis.

– Ar yra muzikos kūrinių, kurių neatliktumėt, o gal net neklausytumėt?

– Muzika ir menas apskritai yra kur kas daugiau nei tik „patinka“ ar „nepatinka“. Žinoma, tikrai yra muzikos, kurios nenorėčiau groti ar klausytis šiuo savo gyvenimo laikotarpiu. Tačiau jų konkrečiai neminėsiu, nes iš patirties žinau, kad dažnai bėda ne muzikoje, o su manyje. Štai kodėl visada stengiuosi į savo rečitalius įtraukti edukacinį elementą, nes žmonėms reikia padėti įvertinti muziką visapusiškai.

– Prasidėjus pandemijai, organizuodavote „namų koncertus“. Ko išmokote per šią praktiką?

– Pandemijos pradžioje mane buvo apėmusi baimė, kad tai gali būti žmonijos pabaiga. Tačiau visada tikėjau ir tikiu, kad muzika gali suteikti vilties, o tiksliau – nurodyti visų vilčių šaltinį.

Pradėjau galvoti, kaip pasiekti žmones net tada, kai visi buvo įkalinti namuose. Taip kilo vadinamieji „namų koncertai“, kuriuos transliuodavau tiesiogiai. Jie buvo labai konkretaus poreikio muzika pasiekti žmones rezultatas. Iš prigimties esu gana intravertiškas, tad rengdamas tiesiogines transliacijas turėjau visiškai išeiti iš savo komforto zonos.

– Ar įmanoma pasiekti ryšį su publika tokiu formatu?

– Kitaip nei gyvame pasirodyme, virtualiuose koncertuose ryšys yra vienpusis – grodamas aš atiduodu visą save, tačiau neganau energijos, kurią suteikia gyva publika. Tyla tuščioje patalpoje mane ištuština, o pilnos salės įkrauta tyla turi labai daug energijos.

Vis dar jaučiu, kad tai negali būti naujas būdas kurti muziką ir jos klausytis. Tai nėra tikra koncertinė patirtis, nes gyvai vykstančiame koncerte visada juntamas abipusis ryšys.

Šiuos namų koncertus rengiau tam tikru tikslu ir jis buvo įgyvendintas – pasiekiau daug draugų, kolegų ir gerbėjų ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje. Taigi tai mišri patirtis – aiškiai reikšminga mano publikai, bet labai sunki man pačiam.

– Kokį klausimą užduotumėt sau?

– Aš vis klausiu savęs, ar mano darbas prasmingas, ar jis būtinas, ar jis atsako į poreikį, ar gali užpildyti tuštumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.