32-ą kartą rengiamo festivalio „Kaunas Jazz“ programą koncertu Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje balandžio 22-ąją pradės vienas ryškiausių jaunosios kartos džiazo vokalistų ir būgnininkų Jamisonas Rossas iš JAV.
Prieš tradiciškai paskutinį balandžio savaitgalį Kaune rengiamo džiazo festivalio išplėstinę programą tikriems džiazo mėgėjams bus surengti keli festivalio koncertai ir balandžio 23–24 dienomis.
Pagrindinis trijų dienų džiazo maratonas prasidės balandžio 29-ąją – skirtingų žanrų ir stilių muzika skambės tiek uždarose koncertų salėse, tiek centrinėse Kauno aikštėse ir Laisvės alėjoje.
Gegužės 1-ąją į „Žalgirio“ arenos sceną kops viena geidžiamiausių pasaulio festivalių ir koncertų salių džiazo grupių iš Švedijos „Dirty Loops“.
– Per koronaviruso pandemiją beveik dvejus metus trukęs renginių badas greičiausiai paskatino kauniečius skubėti įsigyti bilietus. Ar jų dar likę į pagrindinius koncertus? – paklausiau festivalio sumanytojo ir organizatoriaus J.Jučo.
– Nors pandemija baigiasi ir renginiuose nebereikia dėvėti kaukių, susidūrėme su nauju iššūkiu – karu Ukrainoje, kuris temdo daugelio mintis. Aišku, elgseną keičia ir infliacija. Tikimės, kad bilietų pardavimas įgaus pagreitį, nes žmonės per pandemiją įprato nebeplanuoti iš anksto ir dažnai bilietus perka prieš pat renginius. Žinoma, yra rizikos, kad bilietų į kai kuriuos koncertus, ypač mažesnėse salėse, gali nelikti.
Mane kiek stebina vangesnis bilietų pirkimas į koncertą „Žalgirio“ arenoje. „Dirty Loops“ prieš atvykdami į Kauną surengs koncertus prie Helsinkio ir Taline – bilietai Suomijoje jau seniausiai išpirkti, Taline panašiai.
Gal žinia apie šios grupės išskirtinumą iki Kauno publikos dar neatėjo? O juk jie labai įdomūs: aranžuotės naujos, bet muzika atitinka klasika tapusių populiariausių grupių stilistiką. Bus tikrai įdomu juos išgirsti gyvai, juolab kad ir derybos dėl šio koncerto nebuvo lengvos. Jie šiuo metu ant bangos.
Šiaip bilietai į „Kaunas Jazz“ koncertus nėra itin brangūs, nekėlėme kainos, jos svyruoja nuo 10 iki 59 eurų išskirtinėse vietose. Kainos vidurkis – 30–35 eurai. Manau, kokybė verta net daugiau.
– „Kaunas Jazz“ festivalyje jau spėjo nusistovėti tam tikros tradicijos. Ar šiemet bus pokyčių?
– Pats gyvenimas nuolat keičiasi, festivalis turi prisitaikyti, ieškoti naujų formų.
Kaune neliko naktinio klubo „Combo“, tad vėlaus vakaro koncertams tenka ieškoti naujų erdvių. Šiemet pasirinkome Kauno senamiestyje įsikūrusį klubą „Sandėlis“. Keičiame ir festivalio pagrindinių koncertų salę – koncertai suplanuoti Kauno nacionaliniame dramos teatre.
– Vytauto Didžiojo universiteto didžioji salė jau buvo tapusi „Kaunas Jazz“ vizitine kortele. Kas paskatino ieškoti naujos?
– Džiazo publika yra labai įvairi. Uždraudus mokslo įstaigose vartoti alkoholį mūsų klausytojai ne vienus metus pasigesdavo senosios festivalio dvasios. Be to, šiek tiek šventinei nuotaikai trukdo ir priešais VDU pastatą remontuojamas Studentų skveras.
Nacionalinio dramos teatro salė yra patogi tiek žiūrovams, tiek atlikėjams.
Gera akustika, puiki fojė, yra rūkomasis ir kavinė. Manau, šis pokytis festivalio gerbėjams patiks ir taps nauja tradicija. Viename koncertų skambės ir naujai teatro įsigyto ir jau geriausių įvertinimų sulaukusio fortepijono garsai.
– Kalbate apie balandžio 23-iąją vyksiantį džiazo atlikėjo iš Kubos Alfredo Rodriguezo koncertą?
– Taip. Iš pradžių jis norėjo pasirodyti su dviem muzikantais, tačiau pasiūlymas pabrėžti fortepijono muziką jam patiko. Tai labai įdomus atlikėjas, kilęs iš Kubos, bet gyvenantis JAV. Jis groja įvairią muziką – nuo klasikos iki Lotynų Amerikos kūrinių.
– Šiemet nebus tradicinio atidarymo renginio Kauno rotušėje, kurio metu festivalio rengėjams būdavo įteikiami miesto raktai?
– Pamanėme, kad šiemet ne visai tinkamas laikas iškilmėms. Vis dėlto netoliese vykstančio karo nuotaikos įpareigoja.
Be to, ir rakto perėmimas netenka prasmės, nes esame visus metus vykstančios „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos dalis.
Tiesa, turime planų Kaune apsistojusiems karo pabėgėliams pasiūlyti nemokamų kvietimų į koncertus salėse, „Žalgirio“ arenoje, tariamės su savivaldybe.
– Kaune atsiradęs festivalis jau kurį laiką plėtė ir savo geografiją. Ar pasiteisino ši idėja?
– Mažesniuose miestuose rengiami koncertai dažniausiai nuostolingi, tačiau norime populiarinti džiazo kultūrą visoje Lietuvoje. Kviestinių džiazo atlikėjų atvežimas į rajonų miestelius tampa išties reikšmingu kultūriniu įvykiu, dažnai sulaukiame savivaldybių palaikymo. Smagu matyti pilnas sales ir stebėti smalsius klausytojus.
Šiemet į festivalį atvykstanti atlikėja iš Didžiosios Britanijos Dana Masters surengs koncertą ne tik Kaune, bet ir Palangoje, Jurbarke. Vienas festivalio renginių vyks Joniškyje, jau nekalbu apie koncertus Kauno rajone.
– Balandžio 30-oji yra Tarptautinė džiazo diena. Tądien numatyta daugybė nemokamų gatvės renginių. Į kuriuos norėtumėte atkreipti dėmesį?
– Tradiciškai džiazas skambės Nepriklausomybės aikštėje prie Įgulos bažnyčios, Laisvės alėjoje ir Vytauto Didžiojo muziejaus sodelyje. Prie muziejaus laikrodžio bokšto vyks ir pagrindinis nemokamas atidarymo koncertas, kurio metu Giedrius Kuprevičius atliks iki šiol neskambėjusią programą „Opera – Jazz“.
Rekonstruotoje Vienybės aikštėje nebegalima pastatyti didelės scenos, nes gali neatlaikyti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijos. Buvome radę vietos scenai aikštės krašte, bet neseniai ten pagal paveldosaugininkų projektą buvo pasodinti keli medžiai.
Tad pagrindinė festivalio lauko scena ir šiemet stovės Nepriklausomybės aikštėje. Čia programą balandžio 29-osios vakarą pradės Kauno bigbendas, vėliau sulauksime stipresnio, sakyčiau, džiazroko, kuris man labai prie širdies, – tai Philipas Lassiteris iš JAV.
Ne mažiau įspūdinga bus ir balandžio 30 d. programa: Laisvės alėja virs džiazo gatve, tarp koncertų bus tęsiamas „Džiazo madų“ projektas. Norisi leisti pasirodyti mūsų jauniesiems dizaineriams, kartu kurti džiazo kultūrą Kaune. Visada stengiamės parodyti, kad džiazas – ne tik muzika, bet ir gerokai daugiau.
