Prieš koncertą nuolat JAV gyvenanti kompozitorė yra sakiusi, kad 2021 m. Vilniaus festivalio užsakymu sukurtas opusas atliepia pastarųjų metų įvykius – pandemiją, karą Ukrainoje. Tai šviesos, gėrio paieškos tamsoje.
„Ex tenebris lux“ jau buvo atliktas 2021 m. autoriniame kompozitorės koncerte. „Kūrinys primena, jog tamsa, kaip ir šviesa, yra besikartojančio žmogiškosios egzistencijos ritmo dalis“, – sakė Ž. Martinaitytė.
Panašu, jog kompozitorei laikas tamsoje jau sustojęs ilgam ilgam... Išeities nebemato: juoda, juoda... Jokie bandymai išbristi neteikė vilties matyti šviesą.
Visai kitoks italų kompozitoriaus N.Campogrande's kūrinys – ten nenustojanti šviesti saulė. Studijavęs Milano, Paryžiaus konservatorijose menininkas sukūrė koncertų fortepijonui, violončelei, smuikui, fleitai, smuikui su elektronika ir įvairios sudėties orkestrams. Jo palikime yra ir divertismentų simfoniniam orkestrui, viena simfonija.
Kompozitorius mėgsta kamerinę muziką. Joje skamba patys įvairiausi instrumentai, žmogaus balsas. Plačioje diskografijoje dėmesį skyrė ir tango, ir valso ritmais sukurtai muzikai. Kūrinius pasaulyje atlieka nemažai garsių atlikėjų: Riccardo Chailly, Marta Argerich ir kiti.
„Sėkmingai baigęs studijas ir turėdamas galimybių laisvai kurti, sukuriau savitą stilių. Pavyko! Bandau išgirsti istoriją, sujungti senas ir naujas muzikines tradicijas. Nenoriu būti įspraustas į šiandien muzikoje naudojamas konstrukcijas. Klausytojui noriu leisti gėrėtis itališkų melodijų motyvais, savitai primenančiais Italijos muzikos istorijos elementus. Šia prasme esu išskirtinis šiandien kuriančiųjų bendrijoje. Džiaugiuosi, kad mano muzikinę kalbą supranta pasaulyje“, – po koncerto kalbėjo kompozitorius.
Klausydama naujojo kūrinio premjeros pagalvojau, kad ši muzika atveria net itališkų filmų sceną. Kaip rašė vienas muzikos kritikų, „jis kuria muziką visiems“. Tai mes ir girdėjome, tai matėsi ir klausytojų reakcijose. Būdamas teatro entuziastas, N.Campogrande ir muzikoje girdi judantį, veikiantį, šokantį teatro pasaulį. Tokį jis ir siekė atkurti paskutiniajame savo kūrinyje.
S.Krylovas šį kartą ir vadovavo orkestrui, ir grojo pats. Puikus smuikininkas, muzikantas giliausia šio žodžio prasme, paėmęs bet kokio lygio kūrinį, geba įkvėpti jam gyvybės. Muzikos logika, intelektuali emocija, spalvingas garsas, neforsuotas temperamentas. Visa muzikos kalbos sintaksė tampa priimtina klausytojui, leidžia gėrėtis skambančiu instrumentu, nepaisant naivių ar pernelyg išprotautų kompozitorių fantazijų.
Smuikininkas, pagarbiai prisimenantis profesoriaus Sauliaus Sondeckio įdirbį kuriant kolektyvą, 50-mečio proga Nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės buvo apdovanotas Pirmojo laipsnio garbės ženklu „Tarnauju muzikai“.
Antroje koncerto dalyje buvo atlikta Georges Bizet-Rodiono Ščedrino „Karmen siuita“ styginiams ir mušamiesiems. Su Lietuvos kameriniu orkestru grojo ansamblis ansamblis „Giunter Percussion“ (vadovas Pavelas Giunteris).
S.Krylovas Bizet muzikai suteikė charakterį ir įtaigą. Kamerinis orkestras puikiai perteikė ir nuotaikų vaivorykštę, koloritą, intonacinę dermę, kūrinio dramaturgijos visumą. Tačiau mušamiesiems pristigo subtilumo, garsinės pusiausvyros.
