„Gal nedarom tragedijos“ – tarptautinį pripažinimą pelniusi įtempto siužeto drama su komedijos elementais.
Spektaklio pradžioje sužinome, jog susimušė du berniukai. Vienas lazda išmušė kitam du dantis. Abiejų tėvai susitinka, kad civilizuotai išspręstų šių muštynių padarinius.
Psichologinių vingių bei netikėtų komiškų posūkių kupina istorija prasideda. Per ilgą ir audringą situacijos nagrinėjimą herojai vieni apie kitus sužino dalykų, kurių geriau jau būtų nežinoję.
„Mes esame tai, kas nesame, bet mes nesam tai, kas esam“, – taip pagrindinę spektaklio mintį apibūdino aktorius G.Savickas.
Kaip išsispręs vaikų konfliktu prasidėjęs suaugusiųjų susidūrimas? Ar pavyks išlaikyti bendravimą „gal nedarom tragedijos“ lygmeniu? Anot G.Savicko, svarbu, kad dantys liktų sveiki.
Spektaklyje pagrindinius vaidmenis kuria itin dinamiškas žinomų talentingų aktorių ketvertukas. Pirmojo vaiko tėvą Armandą – nuo telefono neatsiplėšiantį advokatą – vaidina M.Stonkus. Jo žmona Aneta – prabangiais batais besirūpinanti – G.Glemžaitė.
Nukentėjusio vaiko tėvas Valentinas – smulkus verslininkas, prekybininkas. Šį personažą meistriškai sukūrė G.Savickas. M.Noreikaitei teko itin kontroversiškas jo žmonos, namuose dirbančios rašytojos Veronikos, vaidmuo.
„Kolektyvas susirinko labai geras, dėl tokio buvo verta paaukoti vasaros mėnesius repeticijoms“, – sakė G.Savickas.
Prancūzijoje sukurta ir parodyta Y.Rezos pjesė (originalus pavadinimas – „Le Dieu du carnage“) išsyk sulaukė ir didelio žiūrovų susidomėjimo, ir teigiamų kritikų vertinimų. Ji buvo apdovanota prestižine Laurence'o Olivier teatro premija ir debiutavo Niujorko Brodvėjaus scenoje. O ir JAV dramos laukė didžiulė sėkmė – ji pelnė garsųjį „Tony“ apdovanojimą kaip geriausia metų pjesė.
Pjesės „Le Dieu du carnage“ vertėja į lietuvių kalbą – Akvilė Melkūnaitė. „Gal nedarom tragedijos“ scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė.
Spektaklio „Gal nedarom tragedijos“ premjera. Liepos 23 d. Palangos senosios gimnazijos salėje.
