„Sakmė apie dovanotą širdį“ pasakoja apie bendrystę, ištikimybę ir pasirinkimo laisvę. Apie vertybes, kurios šiandien ypač aktualios“, – sakė muzikinę dramą Trakuose režisuojantis Dalius Abaris.
Pasak režisieriaus, tai ne tik dedikacija mažai, išdidžiai karaimų tautai, bet ir spektaklis apie mus visus, kuriems gali tekti pasirinkti priimant sprendimą ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
D.Abaris atskleidė, kad „Sakmė apie dovanotą širdį“ bus kiek neįprastos žiūrovams ir nebūdingos teatrui formos.
Įkvėpė pasaulio muzika
Dar viena premjeros intriga – kino filmų garso takelį primenanti muzika, egzotiški ritmai, elektronika ir gyvai skambantys instrumentai. Anot „Sakmės apie dovanotą širdį“ kompozitoriaus ir idėjos autoriaus Lino Rimšos, premjeroje laukia daug daugiakultūrių patirčių.
„Muzika laviruos tarp gana tradicinio miuziklo ir „world music“ temos. Antrasis žanras yra mano mėgstama kūrybos sritis. Žiūrovai išgirs tiurkiškus ritmus, o žymūs atlikėjai atsidurs naujuose amplua.
Pavyzdžiui, publikai gerai pažįstami Rafailas Karpis ir Rasa Serra įkūnys jiems neįprastą manierą, kokios niekas iki šiol dar nebuvo girdėjęs“, – dėstė kompozitorius.
Kartu su L.Rimša muzikinę dramą rengia kompozitorius ir chorvedys Gintautas Venislovas.
„Kai reikėjo rašyti libretą, pirmiausia sukaustė atsakomybė. Nors daug dalykų žinojome, teko perskaityti nemažai knygų, pasigilinti į istoriją, karaimų papročius, klausytis jų muzikos.
Mes nekuriame istorijos vadovėlio ar monografijos. Norėjome pagal meno ir estetikos principus papasakoti istoriją. Natūralu, kad tam prireikė poezijos ir simbolių, metaforų, sakmės termino. Tai gražus poetinis žanras, tinkantis apibūdinti karaimų tapsmą Lietuvos vaikais“, – pasakojo libreto autorius A.Šlepikas.
2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais: šiemet sukanka 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje atsivedė didysis kunigaikštis Vytautas.
Įkūnys praeities galiūnus
Spektaklyje modernia forma atgis ir jis, ir karaliaus Jogailos pasiuntinys, didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai, kitos istorinės asmenybės. Jas įkūnys Vytautas Rumšas vyresnysis, R.Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gunas, R.Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris ir kiti.
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ įprasmins pagrindines šokio scenas, choro partijas. Kartu prie ansamblio orkestro atlikėjų prisijungs styginių, mušamųjų ir kitų muzikos instrumentų atlikėjai.
„Tai jau ne pirmas projektas, kuriuo scenoje prikeliame šalies istorinius įvykius ir asmenybes. Dar kartą įsitikinau, kaip rimtai ir kartu jautriai visa sakmės kūrybinė komanda reaguoja į praeitį, pagarbiai vertina lietuvių ir karaimų papročius bei pasaulėžiūrą.
Tai mus skatina dar labiau laikytis savo istorinės krypties“, – atviravo ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.
Mitas apie ausį
Kūrinio idėja kilo L.Rimšai perskaičius Simono Firkovičiaus knygą „Buvo tokia diena“.
„Norėjau savaip išreikšti pagarbą karaimų bendruomenei. Remdamasis knyga pasirinkau pagrindinį karaimų mitą apie nukirstą ausį – jis tapo būsimo kūrinio pagrindu.
Kadangi anksčiau kūriau muziką kitam ansamblio „Lietuva“ projektui – misterijai „Dievai ir žmonės“, negalvojau nė sekundės, kas turėtų šiam projektui vadovauti. Pasitikiu ansamblio vadove Edita, pats kolektyvas – aukšto lygio, tad žinojau, kad kartu sukursime kokybišką spektaklį“, – projekto priešistore pasidalijo L.Rimša.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ choreografiją kuria Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, vyriausiasis dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas, šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo grafikos autoriai – Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ premjeriniai spektakliai Trakų pilies kieme vyks rugpjūčio 19 ir 20 d. 22 val.
