Koncertą surengė 1945 metais sukurto Taivano nacionalinio simfoninio orkestro, kuriam vadovauja pasaulyje pripažinimą pelnęs kviestinis dirigentas Lan Shui ir pagrindinis vadovas Liu Suan-Yungas, styginių grupė. Klausytojai susitiko ne su egzotinės muzikos atlikėjais, bet su puikiu 20 muzikantų kameriniu orkestru.
Koncertą kolektyvas pradėjo pasveikindamas ukrainiečius, atliepdamas jų skausmą, solidarizuodamasis su nepalūžtančia, už laisvę ir demokratiją kovojančia tauta, atliko Maidano aikštėse skambėjusį ilgesingą ir skausmingą kūrinį – ukrainiečių kompozitoriaus Miroslavo Skoryko „Melodiją“.
Koncerte dalyvavo garsios pasaulyje Džuljardo mokyklos (JAV) auklėtinis, smuikininkas, nuo 1999 metų – Čikagos simfoninio orkestro koncertmeisteris, pasaulyje koncertuojantis solistas Robertas Chenas. Kartu su orkestru jis grojo pirmo smuiko partiją atliekant Wolfgango Amadeaus Mozarto Divertismentą D-dur. Grojo prie pulto, atsisukęs į orkestrą ir kartu vadovavo kolektyvui.
Geras, ne per greitas tempas, subalansuotos, puikiai intonuojančios styginių grupės. Nieko suvelto „tutti“ epizoduose. Skaidrioje partitūroje išsiskyrė boso linija, gražų tembrą atskleidė violončelės, ypač solistė.
Franzo Schuberto Rondo A-dur smuikui ir styginių kvartetui skambėjo labai stilingai, atskleisdamas kamerinio muzikavimo dvasią. Solistas nesistengė susireikšminti, išlaikė Schuberto stilistikai būdingą intymumą, romantišką poetiką. Orkestras buvo jautrus solisto dinaminiams niuansams, deramai reagavo net į švelnų piano.
Įdomu buvo išgirsti taivaniečių sukurtos muzikos. Vakare skambėjo įdomi taivanietės kompozitorės, bet jau keturiasdešimt metų gyvenančios JAV Shih-Hui Chen kompozicija, perteikianti slyvų medžių žydėjimo grožį – „Plum Blossoms“ styginių orkestrui. Joje buvo juntami Rytų kraštų atgarsiai, savita koloristika.
Kompozitorės „Hakka dainų šventės“ kompozicija leido prisiliesti prie sueuropinto taivaniečių paveldo.
Klausytojus sužavėjo smuikininko solisto su orkestru atliktas temperamentingas Astoro Piazzollos keturių tango ciklas „Buenos Airių metų laikai“, atvėręs spalvingą garsų pasaulį. Meistriškai perskaityta muzikos partitūra nepaliko klausytojų abejingų. Aplodismentai ir šūksniai, kaip ir viso koncerto metu, griaudėjo tarp kūrinių dalių. Buvo aišku, kad salėje susirinkę taip linksminosi retai čia besilankantys žmonės.
Koncerto finale orkestras dovanojo siurprizą – romantiškai, itin ilgesingai perskaitė Juozo Naujalio „Svajonę“. Nuostabu palikti tokį pėdsaką tolimų kraštų žmonių sąmonėje!
Aplodismentai netilo pasitinkant vieną po kito grojamus bisui kūrinius.
