Profesorius – ir gyvenime
Profesoriaus partiją parengė šalies scenos legenda Vladimiras Prudnikovas – operos dainininkas (bosas), muzikos pedagogas, profesorius.
V.Prudnikovas yra vienas iškiliausių operos ir didelių koncertinių formų kūrinių boso partijų atlikėjas Lietuvoje. Tarptautinį pripažinimą dainininkas pelnė atlikęs Boriso vaidmenį M. Musorgskio operoje, kuri skambėjo Niujorko „City Opera“, Paryžiaus „Theatre des Champs Elysees“ scenose, Japonijoje bei Italijoje. Beje, V.Prudnikovas Profesoriaus partiją dainavo ir pirmame operos „Lokys“ pastatyme 2000 m. LNOBT.
Profesoriaus partiją operoje „Lokys“ ruošia ir Kšištofas Bondarenko – jaunosios kartos, bet operos mėgėjams jau gerai žinomas solistas. Anot kritikų, gamta jam suteikė ne tik įgimtą artistiškumą, bet ir gerus balso duomenis bei žavingą tembrą.
Sugrįžimas į Klaipėdą
Kaip operos herojus Daktaras į KVMT sceną grįžta ir iš Klaipėdos kilęs operos solistas Audrius Rubežius. Nuo 1995 m. jis dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, yra atlikęs ir stambios formos vokalinių simfoninių kūrinių solo partijų.
Artistas gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Izraelyje, Suomijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Estijoje. Jam teko dainuoti ir pirmame operos „Lokys“ pastatyme 2000 m. LNOBT.
Daktaro partiją paruošė dar du jauni bei perspektyvūs KVMT solistai – Tadas Jakas, neseniai debiutavęs R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, ir Aurimas Raulinavičius, kurio dainavimu gėrėjomės A.Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjeroje.
Talentingieji grafai
Grafo Šemetos arba jo antrininko partijos patikėtos dviems charizmatiškiems operos solistams – Andriui Apšegai ir Šarūnui Šapalui.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dainuojantis A. Apšega – daugelio tarptautinių konkursų Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Italijoje, Ukrainoje, Portugalijoje prizinių vietų laimėtojas.
Š. Šapalas – KVMT solistas nuo 2022 m. sausio, tad jo sodriu balsu galima mėgautis daugelyje repertuarinių spektaklių – Wolfgango Amadeaus Mozarto operoje „Don Žuanas“, Jacques'o Offenbacho operetėje „Orfėjas pragare“ ir kituose.
Grafienės – dvi scenos primadonos
Gilių dvasinių išgyvenimų draskomos Grafienės partijos ėmėsi dvi operos scenos primadonos – Jovita Vaškevičiūtė ir Loreta Ramelienė.
J. Vaškevičiūtė dainuoja ne tik Lietuvos koncertų salėse, Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje bei Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro operų pastatymuose (ji yra „bohemiečių“ trupės narė), bet ir užsienyje.
Solistė pasirodė „Opera Cologne“ (Kelne), „Vanemuine“ (Tartu), „Opera National du Rhin“, „Teatro Colón“ (Buenos Airės) scenose.
Loreta Ramelienė nuo 2006 m. yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė, čia parengė kelias dešimtis vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose. Naujausi jo vaidmenys – Markizė de Berkenfyld (G. Donizetti operoje „Pulko duktė“) ir Ragana (A. Dvořáko operoje „Undinė“).
Jaunystė ir sceninė patirtis
Jaunos ir naivios įsimylėjėlės Julijos partijos ėmėsi net trys solistės – Ieva Barbora Juozapaitytė, Gunta Gelgotė ir Judita Butkytė-Komovienė. G.Gelgotė – koloratūrinis sopranas, studijavusi dainavimą Latvijos muzikos akademijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas Reginą Maciūtę.
Nuo 2009 metų ji yra Latvijos nacionalinės operos solistė, o nuo 2012 m. – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė. G.Gelgotė taip pat dainavo „Vilnius City Opera“ pastatymuose, koncertavo su Lietuvos ir užsienio orkestrais.
Ji – įvairių konkursų laureatė ir aktyvi šiuolaikinės muzikos atlikėja. 2009 metais artistė pelnė Latvijos Didįjį muzikos apdovanojimą nominacijoje „Metų debiutas“.
Jaunosios kartos operos solistė I.B.Juozapaitytė jau gerai pažįstama Lietuvos teatrų publikai: nuo 2018 metų ji ruošia vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
J.Butkytė-Komovienė KVMT dainuoja nuo 2009 m. Tarp naujausių jos vaidmenų – Venera (J. Offenbacho „Orfėjas pragare“), Virėjukas (A. Dvořáko „Undinė“), Mėmelė – (A.Remesos oratorijoje „Sakmė apie Mėmelburgą“).
Operoje „Lokys“ taip pat dainuoja publikos pamilti KVMT solistai Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė (Vienaakė senė), Mindaugas Rojus (Maršalka), Farshadas Abbasabadi (Maršalka-grafo antrininkas), Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Kęstutis Nevulis (Pranciškus, grafo tarnas) ir KVMT choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), giržia KVMT simfoninis orkestras (vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis).
Talentingi statytojai
Pirmąja KVMT sezono premjerą rengia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant operą LNOBT bei rengiant operos įrašą kompaktinei plokštelei, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, choreografas Mantas Stabačinskas.
Klaipėdiečių „Lokio“ premjeros muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus – LNOBT dirigentas, Lietuvos Nacionalinės M.K.Čiurlionio meno mokyklos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninių orkestrų vadovas, LMTA lektorius, tarptautinių konkursų laureatas.
Per beveik tris dešimtmečius trunkančią kūrybinę veiklą LNOBT M.Staškus dirigavo daugiau kaip 40 operų ir baletų spektaklių, taip pat parengė keleto nacionalinių veikalų – Broniaus Kutavičiaus operų „Lokys“ (taip pat ir šios operos įrašą CD, 2002 m. išleistą kompanijos „Ondine“) ir „Ugnis ir tikėjimas“, Mindaugo Urbaičio baleto „Acid City“ – pasaulines premjeras.
Operos režisūrinę koncepciją kuriantis režisierius Gintaras Varnas laikomas vienu pagrindinių nepriklausomos Lietuvos teatro režisierių, daug prisidėjęs prie naujų Vakarų Europos teatro tendencijų žinomumo ir puoselėjimo Lietuvoje.
G.Varnas pastatė apie pusšimtį spektaklių, dalyvavo daugybėje Lietuvos ir užsienio teatro festivalių bei įvairių kultūrinių ir socialinių projektų. Jam skirtas ne vienas svarbus Lietuvos teatro apdovanojimas: penkis kartus – „Auksinis scenos kryžius“, 2006-aisiais Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Žemaitija lyg laukinis kraštas
„Lokys“ (2000) – trečioji B. Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia.
Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ – Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą.
XIX a. Žemaitija P. Mérimée kūrinyje vaizduojama kaip egzotiškas kraštas, civilizacijos paribys, pagoniškų burtų ir magijos persmelktas pasaulis. Kompozitorius yra prisipažinęs, kad pats niekuomet nebūtų pasirinkęs šio Lietuvą kaip „barbarų kraštą“ interpretuojančio siužeto, tačiau nuo seno svajojęs parašyti tradicinę operą – tokią, kokios buvo rašomos XIX a.
Šią galimybę ir suteikė A. M. Sluckaitės perdirbtas P. Mérimée siužetas, supynęs tradicines operos temas – meilę, mirtį ir likimą. Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų. Naujasis operos „Lokys“ pastatymas KVMT scenoje skiriamas 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.
B.Kutavičiaus operos „Lokys“ premjeriniai spektakliai Klaipėdos miesto kultūros centre Žvejų rūmai – spalio 7, 8 ir 22 d. Trukmė – apie 2 val.
