„Man norisi net ne sukurti, nes šiuo žodžiu tarsi primetama tavo nuomonė, bet ištransliuoti, atspindėti Vilniaus garsą. Kristinai sakiau, kad tai turi būti labai intuityvu: įspūdžiai, emocijos, atskleidžiantys, kas tas Vilnius. Kūrybinis procesas dar nėra pasibaigęs – ir muzika, ir tekstas rašomi toliau, abu dirbame. Iki pat pirmosios repeticijos nebus aišku, koks tai kūrinys. Man norisi, kad muzika žmogų pasičiuptų ir laikytų iki paskutinės minutės“, – kurdamas „Vilniaus sarabandą“ kalbėjo G. Gelgotas.
„Labai nenorėjome jokio tiesmukumo ir įsišaknijusių, gal šiek tiek nuvalkiotų Vilniaus įvaizdžių, simbolių ir taip toliau; daugiau einame į tokį pasąmoninį, intuityvųjį klodą“, – sakė neseniai sostinės garbės piliete tapusi rašytoja, menotyrininkė, daugelio knygų autorė K. Sabaliauskaitė.
Tikrų vilniečių, apdovanotų Šv. Kristoforo statulėlėmis, teikiamomis labiausiai Vilniaus miestui nusipelniusiems žmonėms, bendras darbas sutraukė ne tik gausią, bet ir garbią publiką. Koncerte be žinomų kultūros, meno žmonių apsilankė ir Varšuvoje gyvenantis aktyvus Lietuvos bei Lenkijos ir kitų kaimyninių kraštų bendradarbiavimo skatintojas, kolekcininkas, mecenatas kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł).
Be „Vilniaus sarabandos“, kuriai žodžius parašė K. Sabaliauskaitė, koncerte skambėjo kitos G. Gelgoto kompozicijos: „Aidai tūkstančiui metų“, „Nežinomasis 21, laisvė“, „Sanctifaction“, „Transitory“, „Kūno kalba“, „Praisedance“, „Į dangų“. Prie dirigento pulto stojo pats jų autorius, atliko orkestro muzikantai ir G. Gelgoto suburtas ansamblis NIKO.
Dmitrijaus Matvejevo fotogalerija.
