Kovo 18 d., kovo 25 d. ir balandžio 16 d. „Organum“ salėje bus atliktos visos 5 didžiojo Vienos klasiko sonatos bei Variacijos violončelei ir fortepijonui, o taip pat trys kompozitorių išgarsinę fortepijoniniai trio.
Koncertinės programos atskleis L. van Beethoveno kūrybos evoliuciją – nuo individualaus stiliaus paieškų ir žanrų plėtotės – iki beprecedentės novatorystės ir galingų postūmių tolesnei Europos muzikos raidai. Kūrybos procesą kompozitorius grindė visiškai naujais pamatais, neturėjusiais akivaizdaus prototipo visoje ligtolinėje muzikos istorijoje.
Gamta apdovanojo L. van Bethoveną smalsiu ir aktyviu filosofo protu. Jo interesai visada buvo neįprastai platūs, jie apėmė politiką, literatūrą, religiją, filosofiją, gamtos mokslus. Tokio nenumaldomo poreikio nuolat plėsti savo meninį akiratį neturėjo joks kompozitorius.
Net ir apkurtęs L.van Beethovenas rado jėgų eiti prieš likimą. Savo asmenybės ir dvasios pasaulio įtvirtinimas tapo kompozitoriaus meninės būties norma.
Muzikologas Viktoras Gerulaitis rašė: „Beethoveno kūrybinė asmenybė stulbinamai universali. Kalbėtina ne apie tai, kad jo kūrybinis palikimas aprėpė visus to meto žanrus. Kiekviename iš jų jis atvėrė neregėtus ir nemąstytus minčių ir meninių sprendimų klodus. (...) Į jo muziką sutekėjo novatoriškieji Renesanso ir Baroko, Haydno ir Mozarto, Vokietijos ir Austrijos, Britanijos ir Ispanijos, slavų tautų syvai. Jis išugdė visą romantizmo muziką nuo Schuberto iki Mahlerio.“
A. Paley užmojis atskleis L.van Beethoveno kamerinę muziką kaip idėjų branduolį, savotišką kūrybos lopšį: jo instrumentiniuose duetuose ir tercetuose slypi didingi meniniai išradimai, pakeitę XVIII a. klasicistinių muzikos formų kontūrus ir tapę Romantizmo pranašais.
Kartu su scenos bendražygiais – violončelininku Mariumi Dominyku Sakavičiumi, smuikininku Raimondu Butvila ir klarnetininku Karoliu Kolakausku – pianistas leisis Beethoveno genialios minties pėdsakais.
Koncertų ciklo „Beethoveno išradimai“ tęsinys numatomas 2023 m. rudenį.
