Spektaklio muzikai scenoje atgimti padėjo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno. Maestro teigimu, su „Vaivos juostos“ autoriaus Vlado Jakubėno muzika jį sieja stiprūs sentimentai. Todėl jis viliasi, kad šis baletas gyvuos dar daug metų ir ras vietą šalies teatrų repertuare.
Žiūrovai išvydo tik po 70 metų
Baleto „Vaivos juosta“ priešistorė – dramatiška. Antrojo pasaulinio karo metais pagal dramaturgo Vinco Krėvės-Mickevičiaus stilizuotą nacionalinį mitą kompozitoriaus V. Jakubėno sukurto baleto pastatyti nepavyko. 1941-aisiais sudegus partitūrai, kompozitorius iš atminties atkūrė klavyrą, tačiau skubiai turėjęs palikti šalį orkestruotės sukurti nebespėjo.
Ilgą laiką „Vaivos juosta“ net nebuvo minima Lietuvos baleto istorijoje. Lietuviškosios XX a. baleto klasikos šedevru vadinamas baletas iki šių dienų išliko tik per stebuklą. Praėjus net penkiems dešimtmečiams iš Amerikoje gyvenusios kompozitoriaus šeimos pavykus gauti klavyrą, buvo sukurta kūrinio orkestruotė. Titaniškas kompozitoriaus Mariaus Baranausko darbas orkestruojant veikalą truko ne vienerius metus.
Didžiojoje scenoje pastatyti V. Jakubėno lietuvišką baletą ryžosi režisierė Marija Simona Šimulynaitė. Padedant būriui profesionalų ir „Baltijos baleto teatro“ šokėjams „Vaivos juosta“ po beveik 70 metų pakvietė žiūrovus į pirmąjį legendinio baleto pastatymą, sulaukusį didžiulio žiūrovų susidomėjimo.
Lietuvių baleto klasikos renesansas
Baleto muzikai suskambėti naujai padėjo geriausi meistrai. Muziką įrašė garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai („Baltic Mobile Recording“), triskart nominuoti „Grammy“.
„Vaivos juostai“ atgimti scenoje padėjo Modesto Pitrėno vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, prieš dešimtmetį įrašęs baleto muziką. Pasak dirigento, su V. Jakubėno muzika jį sieja patys intensyviausi muzikiniai sentimentai.
„Savo akademinės karjeros pradžioje, susidūręs su išeivijos palikimu, buvau sužavėtas V. Jakubėno chorinės kūrybos vizionieriškumu ir gelme, spalvingumu ir atmosfera, perteikiančiais kraštovaizdžio ir personažų charakterius, – pasakojo M. Pitrėnas. – Prisilietus prie kompozitoriaus M. Baranausko talentingai orkestruotos partitūros, mane užplūdo mano jaunystės „deja vu“ jausmas. V. Jakubėno spalvos ir pustoniai, personažų charakteristikos ir drama, įvilkta į mitologinį rūbą – visa tai vėl rezonavo, tik šįkart dar ryškiau – orkestre.“
Vienas ryškiausių šalies dirigentų apgailestavo, kad gegužės 7 dieną negalės būti su „Vaivos juostos“ kūrėjų komanda „Compensa“ koncertų salėje, nes yra toli nuo Lietuvos. Tačiau M. Pitrėnas vylėsi, kad šis baletas gyvuos dar daug metų ir ras vietą šalies teatrų repertuare.
„Nuostabu, kad Marija Simona ėmėsi šios medžiagos ir prikėlė ją fantastiškomis, kad ir minimaliomis priemonėmis. Psichologizuotas ir jausmingas minties ir veiksmo skrydis – puikus lietuviškos baleto klasikos renesansas čia ir dabar gyvenančiam žmogui. Tikiu, ilgainiui jis ras vietą mūsų teatrų repertuare, nes aktualiai kalba apie mus, mūsų patirtis, jausmus, būdą“, – teigė M. Pitrėnas.
Siunčia žinią pasauliui
Į didžiąją sceną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje „Vaivos juosta“ vieninteliam pasirodymui grįžta gegužės 7-ąją. Baletą pastačiusi režisierė ir choreografė M. S. Šimulynaitė neslėpė, kad išsaugoti šį baletą ateities kartoms nėra paprasta – kurti vien tik iš entuziazmo, neturint biudžeto ir valstybinių įstaigų palaikymo, yra be galo sudėtinga.
„Jei nepalaikysime lietuviškos kultūros ir apie ją nepasakosime jaunajai kartai, nepuoselėsime savo šaknų, mitologijos, nepalaikysime savo kompozitorių, baleto šokėjų, prarasime savo šalies tapatybę“, – įsitikinusi M. S. Šimulynaitė. – Prieš aštuonis dešimtmečius Lietuvos klasikų komanda sukūrė labai patriotišką kūrinį, skatinantį mus būti vieningus, tvirtus, skleisti harmoniją ir žinią apie save ne tik spektaklio žiūrovams, bet ir visam pasauliui“.