Anot režisieriaus, „Metamorfozėje“ pasakojama apie prekeivį, kuris vieną rytą atsibudęs suprato pavirtęs didžiuliu vabalu. Kaip ir būdinga Kafkai, autorius sąmoningai neanalizuoja šio virsmo per priežasčių ir pasekmių grandinę, kuri leistų geriau suprasti pagrindinio veikėjo transformaciją, o tiesiog patalpina pasakojimą į daugeliui atpažįstamą šeimos kontekstą ir tyrinėja, kaip ši transformacija – tiesiogine ir perkeltine prasme – paveikia jos narius.
Spektaklyje vaidins Rasa Samuolytė, Rimantė Valiukaitė, Gediminas Rimeika, Aistė Zabotkaitė, Algirdas Gradauskas, Kęstutis Cicėnas, Marius Repšys, Rytis Saladžius, Augustė Šimulynaitė, Vaidilė Juozaitytė. Scenografiją ir vaizdo projekcijas kuria režisieriaus kūrybinis bendražygis Igor Pauška (Kroatija), kostiumų dailininkė – Morta Nakaitė, šviesos dailininkas – Dainius Urbonis.
Naujo spektaklio kūrėjai telkiasi į empatiją ir nužmogėjimą kaip du žmogiškosios prigimties aspektus. Pačioje Franzo Kafkos kūrybos šerdyje visuomet galima užčiuopti nagrinėjamas skirtingas nužmoginimo formas. Istorija apie vabzdžiu pavirtusį Gregorą Zamzą kelia klausimą apie tai, kokios yra mūsų atjautos Kitam ribos: kaip mes tapatinamės su Kitu, kaip jį konstruojame, ar sugebame priimti Kitą savu ar kaip tik – norime atskirti. Šio spektaklio ašis, aplink kurią sukasi visos kitos kafkiškosios nūdienos temos – sudėtingas ryšys tarp dviejų skirtingų politinių (plačiąja prasme) mechanizmų: empatiško susitapatinimo iš vienos pusės, ir nužmoginimo iš kitos.
„Šiuo spektakliu neturėjau tikslo perpasakoti Kafkos kūrinį. Šiaip ar taip, teatras niekada neatstoja skaitymo, nors gana dažnai pats sau šį vaidmenį priskiria. Bandžiau patyrinėti šio Kafkos kūrinio, kaip rakto į mūsų laikmečio dvasią, trapumą ir daugiasluoksniškumą. Aišku, galima būtų klausti, „koks tas mūsų laikas?“ ar dar geriau – „kuris laikas yra mūsų?“, o gal tiesiog – „ar mūsų laikas dar nesibaigė?“. Bet kuriuo atveju, visuomet esu linkęs rinktis sulūžusį raktą, o ne atviras duris.
Spektaklio kūrimo metu norėjau patyrinėti patį nužmoginimo reiškinį, regis, neatsiejamą nuo žmogaus prigimties. Kad įtvirtintumėme save esant žmonėmis, kitus paskelbiame ne žmonėmis, įskaitant netgi ir kai kuriuos savo rūšies atstovus. Spektaklyje neatpasakosime siužeto, teatras mums veikiau yra kaip didinamasis stiklas, leidžiantis priartinti skirtingus Kafkos kūrinyje besiskleidžiančius nužmoginimo politikos aspektus, ir už to slypinčias individualias ir kolektyvines tapatybes“, – teigia Oliver Frljić.
Spektaklio „Metamorfozė“ premjera LNDT Naujojoje salėje įvyks gegužės 31 d. ir birželio 1–3 d.
Oliveris Frljićius (g. 1976) – vienas ryškiausių Europos teatro kūrėjų, režisierius, aktorius, tekstų autorius ir teoretikas. Gimė Bosnijoje ir Hercohovinoje, gyveno Kroatijoje, kur mokėsi filosofijos, religijotyros ir režisūros. Kuria įvairiuose Europos teatruose, jo kūriniai pelnė jam keletą apdovanojimų ir kvietimų į tarptautinius festivalius, įskaitant Wiener Festwochen prizą už 2010 m. spektaklį „Mrzim istinu! (Aš nekenčiu tiesos!), ir Heidelberger Stückemarkt apdovanojimą už spektaklį „Black Box Schule“.
2014–2016 m. ėjo Kroatijos nacionalinio teatro Rijekoje meno vadovo pareigas. 2016 m. pradžioje jis paskelbė, kad atsistatydina protestuodamas prieš Kroatijos kultūros politiką. Nuo 2022 m. yra vienas iš Berlyno teatro GORKI meno vadovų. Scenoje jis paprastai kelia sudėtingus ir visuomenei nepatogius klausimus, aštriai pasisako socialinėmis temomis, kūryboje dažniausiai reaguoja į aktualias nūdienos problemas bei situacijas. Ne vienas jo spektaklis yra sukėlęs nemažą atgarsį visuomenėje, kaip antai kaimyninėje Lenkijoje ryškiu ir skandalingu įvykiu tapęs 2013 m. Krokuvos senajame teatre atšauktas jo spektaklis apie antisemitizmą Lenkijoje, arba 2017 m. Varšuvos Powszechny teatre pastatytas spektaklis „Prakeiksmas“.
