Tačiau tai ne vienintelė šio šeštadienio vakaro intriga, kadangi čia pasirodymą surengs ir žinomas lietuvių elektroninės muzikos kūrėjas Vytautas V. Jurgutis, kuris atliks savo naujausio kūrinio „Nanosonix“ pasaulinę premjerą. Autorius savo kompoziciją apibūdina kaip garsinių nano dalelių integravimą į elektroninės muzikos pasaulį, šiuo kūriniu jis pradeda savo naują garsinį stilių.
Vytautas V. Jurgutis savo muziką pristato kaip neogardo (kompozitoriaus sugalvotas terminas) lydinį, kuriame be solidžios šiuolaikinės muzikos estetikos nevengiama ir kitokios muzikos elementų, multimedijos priemonių, gilinamasi į eksperimentinę elektroninę muziką, garso programavimą. Jurgutis yra sukūręs rafinuotų elektroninių kompozicijų, tapusių ryškiais dabarties lietuvių elektroninės muzikos pavyzdžiais. Jis yra ir įspūdingų reginių kūrėjas, savo darbus pateikiantis multimedijinėmis formomis, keliamatėmis realaus laiko vaizdo projekcijomis.
Tarpdisciplininiame šokio spektaklyje „Time Line“ jis sukūrė plastinių kūno judesių, kinetinės scenografijos, ultrapreciziškų lazerinių projekcijų ir skaitmeninio vaizdo visumą. Vienas įspūdingiausių pastarųjų metų projektų – kūrinys „Metroscan“, sukurtas su vaizdo menininku Vaclovu Nevčesausku. Jurgutis šį projektą pristatė soliniuose koncertuose Honkonge, Japonijoje, Kinijoje, Makau, Indijoje, Taivane, Pietų Korėjoje ir tapo pirmuoju Lietuvos kompozitoriumi, atlikusiu gyvai lietuvišką elektroninę muziką šiose Azijos šalyse. Taip pat „Metroscan“ buvo rodytas „Experimental Intermedia“ festivalyje Niujorke, Madrido pažangiųjų medijų festivalyje „MADATAC“ ir kitose žinomose pasaulio elektroninės muzikos scenose.
Naujausio kūrinio „Nanosonix“ (2023) pagrindas yra nano trukmės garsinės dalelės – ypatingai trumpos trukmės garsai ir jų pasaulis, į kurį turbūt joks kūrėjas nebuvo pažvelgęs taip konceptualiai. Pats ilgiausias garsas čia trunka tik apie 0,01 sekundės, o visi kiti garsai – dar trumpesni, tačiau visuma sukomponuota į ritmiškai pulsuojančią, nano tikslumu organizuotos ritminės įvairovės tėkmę. Šiuo kūriniu V. V. Jurgutis suformuoja ir pradeda naują muzikos estetiką. Kaip ją įvardinti? Pasak kūrėjo: „Kažkada kai kuriems savo kūriniams įvardinti buvau suformulavęs neogardo terminą, tad šio kūrinio stilių pavadinčiau nanogardu.“
Po Vytauto V. Jurgučio pasaulinės premjeros į renginių erdvės „Kablys+Kultūra“ sceną įžengs originaliu mąstymu išsiskiriantis garsus vokiečių elektroninės muzikos bei konceptualaus meno kūrėjas Pantha Du Prince. Pasak „Pitchfork.com“, naujausia jo kūryba žavi eklektiškumu ir eksperimentine dvasia. Panthos Du Prince (tikrasis kūrėjo vardas – Hendrik Weber) muzikinis stilius, išplėtotas „house“ ir „minimal techno“ pagrindu, paties kūrėjo apibūdinamas kaip „sonic house“.
Menininkas į savo kūrinius įtraukia akustinės muzikos elementus, elektroniškai pakeistus aplinkos įrašus, mėgsta panaudoti vadinamojo „shoegaze“ (viena iš alternatyvaus roko srovių) elementus. Apskritai Pantha Du Prince savo kūryboje vienija skirtingas formas ir stilius – populiariąją muziką, performansą, vizualiuosius menus.
2022 m. Pantha Du Prince išleido savo naujausią albumą „Garden Gaia“ – audiovizualinę kompoziciją vokaliniam ansambliui ir perkusijai su trijų dimensijų holografija, įkvėptą Bruno Latouro, James’o Lovelocko, Andreaso Weberio ir kitų autorių tekstų. „Garden Gaia“ buvo atliktas „Gewandhausorchester“ salėje Leipcige bei Berlyno „Haus der Kulturen der Welt“ centre pernai lapkritį.
Premjeroje greta kitų atlikėjų dalyvavo choras, buvo sukurta speciali scenografija, kostiumai ir vaizdo projekcijos. Albumo pavadinimas susijęs su Žemę įkūnijančia antikine deive Gaja. Įžangoje Pantha Du Prince cituoja Mahatmą Gandhi: „Mes tik atspindime pasaulį. Visas tendencijas, esančias išoriniame pasaulyje, galima rasti mūsų kūnuose. Jei mes galėtume pakeisti save, pasaulio tendencijos taip pat pasikeistų. Jei žmogus pakeičia savo prigimtį, tai ir pasaulis keičiasi jo atžvilgiu.“ Kurdamas „Garden Gaia“ garso takelius, Pantha Du Prince glaudžiai bendradarbiavo su kitais muzikais, kuriems jis siųsdavo savo sukurtą medžiagą, kad jie savo kūryba galėtų prie jos prisidėti.
Garsaus vokiečių elektroninės muzikos kūrėjo Pantha Du Prince ir lietuvių elektroninės scenos menininko Vytauto V. Jurgučio naujausi darbai ir gyvi pasirodymai – spalio 28 d. renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“ Vilniuje. Bilietus platina „Kakava.lt“. Festivalį „Gaida“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
