Pirmoje koncerto dalyje kūrėją iš Vokietijos apšildė lietuvių kompozitorius Vytautas V. Jurgutis. Scenoje jis pristatė savo naujausio kūrinio pasaulinę premjerą. Kompozicija „Nanosonix“ nagrinėja „garsinių nano dalelių“ galimybes ir sąveiką su elektroniniais ritmais. Nuo pat pirmų kūrinio akimirkų tampa aiški šio opuso koncepcija, kurios laikomasi iki pat pabaigos.
Klausytojus apgaubia ritmizuoti įvairaus registro itin trumpi garsai, kurie po truputį išaudžia gyvą ir nuolat kintantį skambesio audinį. Kompozitorius varijuoja tarp skirtingų tempų ir ritminių figūrų, taip neleisdamas klausytojams užsnūsti.
Kūrinys nuolat pulsuoja tarsi gyvas organizmas. Ilgiausias garsas čia trunka vos 0,01 sekundės, o kiti dar trumpesni, bet, kadangi visas vyksmas suregztas į bendrą visumą, klausa nepajunta stiprios trukmių atskirties. Visgi, nors kompozitorius iš šių „nano garsų“ išaudžia meistrišką medžiagą, ilgainiui norėjosi tembrinės įvairovės ir ritminės atvangos.
Antroje koncerto dalyje scenoje pasirodė vakaro žvaigždė Pantha du Prince. Menininkas pristatė naujausią savo projektą – albumą „Garden Gaia“ („Gajos sodas“), skirtą žemės planetai ir viskam, kas joje egzistuoja – gamtai, miestams, technologijoms. Šio darbo garsyno pasirinkimą lemia kompozitoriaus noras išreikšti, kad „viskas aplink mus yra gyva“.
Pasirodymas prasidėjo lėtai plaukiančiais, „ambient“ stiliui artimiems sąskambiais, kuriems talkino persiliejančių spalvų vizualizacijos. Kompozitoriaus pasirinkti įvairaus tembro varpeliai ir konsonansinės harmonijos tarsi atliepė gamtos ramybę, įtraukė į meditatyvią būseną.
Vėliau jie tapo pagrindiniu albumo leittembru, savotišku žemės skambesio, deivės Gajos simboliu. Ilgainiui sodrūs harmoniniai sąskambiai pradėjo transformuotis, įgavo triukšminio skambesio, taip lyg demonstruojant laipsnišką gamtos nykimą, kismą, miestų kultūros proveržį.
„Ambient“ harmonijų bangavimas išaugo į šokių ritmą „house“ stiliaus pagrindu. Nenuginčijama kompozitoriaus ir atlikėjo charizma bei užburiantis ritmas, iškvietęs klausytojus pakilti iš kėdžių ir pajudėti, akimirksniu paperka.
Naujasis Pantha du Prince projektas nenukrypsta nuo kūrėjo muzikai būdingo minimalizmo, „techno“, „house“ stilių samplaikos, į paprastą šokių ritmą įpintų sudėtingesnių ritminių derinių integravimą. Žavi atlikėjo tembriniai pasirinkimai, laipsniškai audžiamas garsinis darinys, nuolat kintantis ir judantis.
Visgi, atrodo, šiuo projektu kūrėjas nepasakė nieko naujo, šiek tiek pritrūko šviežesnio, originalesnio žvilgsnio į gan ryškų stilistinį pradą. Kaip rašoma festivalio pranešime spaudai, albumo pristatyme „Gewandhausorchester“ salėje Leipcige dalyvavo choras, buvo sukurti specialūs kostiumai, scenografija. Būtų buvę įdomu išgirsti šį albumą su gyvais atlikėjais, autentiškesniu, organiškesniu skambesiu.
Pantha Du Prince koncertas pradžiugino šokių muzikos gerbėjus, leido atsipalaiduoti, panirti į kerintį jo sukuriamą garsų vandenyną ir pamiršti viską aplinkui. Ypatingas įvykis scenoje stebėti tokio masto meistrą – iškart tampa aišku, jog jis puikiai įvaldęs savo muzikinę kalbą ir mėgaujasi pasauliu, kurį sukuria.
Festivalį „Gaida“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
