Rafinuota, karališkai puošni prancūzų senoji muzika skambės gruodžio 13 d. 18 val. Antazavės dvare ir gruodžio 15 d. 18 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmuose). Savito stiliaus anglų Baroko muzikos garsai gruodžio 17 d. 15 val. užpildys Renavo dvaro menes, o gruodžio 18 d. 18 val. papuoš ir buvusius Tiškevičių rūmus Vilniuje – Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos salę.
Visi šie koncertai dovanojami klausytojams nemokamai. Jie priklauso R. Dubinskaitės sukurtam koncertų ciklui „Senoji rūmų muzika Lietuvos didikų rezidencijose“, kuris yra ir Vilniaus 700 metų jubiliejaus renginių programos dalis.
Prancūzų Baroko muzika Lietuvoje skamba ypač retai. „Airs de cour“, arba rūmų arijos, buvo populiarus XVII a. Prancūzijos pasaulietinės muzikos žanras. Tai dažniausiai strofinės formos dainos, ypač būdingos karališkajam dvarui. Prancūzai suformavo savitą dainos ar arijos stilių, mažai susijusį su dominuojančia itališka Baroko muzikos kalba.
Palyginus su atvirai, tiesiogiai perteikiamomis aistromis ir afektais italų kūriniuose, prancūzų arijos atrodo kiek santūresnės, rafinuotesnės, dvelkiančios būdinga prancūziška elegancija, išpuoštos gausiais treliais. Ypač puošniai skamba kai kurios rūmų arijos, kurių antras posmas kartojamas su pačių kompozitorių išrašytais dailiausiais ornamentais.
Rūmų arijose skamba ir dramatiškos nelaimingos meilės gaidos, ir laisvamaniškos nuotaikos, atspindinčios Prancūzijos barokiniams dvarams būdingą meilės santykių lengvumą. Greta žinomų kompozitorių, tokių kaip Jeanas-Baptiste'as Lully ar Marcas-Antoine'as Charpentier, programoje skambės ir Lietuvoje mažai girdėtų arba visai negirdėtų autorių, tokių kaip Michelis Lambert'as, Sebastienas le Camus, Antoine'as Boësset, Pierre'as Guédronas, Josephas Chabanceau de la Barre, Jeanas-Baptiste'as De Bousset, Christophe'as Ballard ir kitų, kūriniai.
Anglijos solinių dainų su liutnios pritarimu tradicija pradėjo ryškėti dar XVI a. pabaigoje, ne tik garsiojo dainiaus Johno Dowlando kūriniuose, bet ir Williamo Shakespearo, dirbusio su kompozitoriais Robertu Johnsonu, Tomasu Morley, Johnu Wilsonu ir kitais, teatro pjesių pastatymuose. Šios dainos savo stiliumi įsiterpia tarp Renesanso ir Baroko.
Savitas angliškas Barokas, išaugęs iš vietinės Renesanso dainų tradicijos ir pritaikęs tiek italų, tiek prancūzų Baroko stiliaus savybes, pilnai išsiskleidė Henry Purcello kūryboje. Tačiau šioje programoje pristatomi ir kiti, Lietuvoje žymiai mažiau girdėti, bet išties įdomūs autoriai, tokie kaip Johnas Ecclesas, Henry ir Williamas Lawesai, Pelhamas Humphrey ir kt. Koncerte klausytojai išgirs tik anglų Barokui būdingas „mad songs“ – beprotybės dainas, taip pat ir komiškas kompozicijas, numatančias specifinį angliško Baroko reiškinį – baladžių operos atsiradimą.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Švedijos menų taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projektas yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis. Projekto partneriai: Dusetų kultūros fondas, Antazavės dvaras, Vilniaus paveikslų galerija, Renavo dvaras, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bibliotekaProjektą organizuoja VšĮ „Tempo primo“.
