Iškilminga Auksinių scenos kryžių įteikimo ceremonija turbūt neatsitiktinai trečiadienį vyko Klaipėdoje. Mat net penkis garbingus apdovanojimus pelnė būtent uostamiesčio teatruose sukurti spektakliai.

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, į Klaipėdos dramos teatrą rinkosi meno ir kultūros mėgėjai. Jame už iškiliausius 2023 metų scenos meno kūrinius buvo įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – Auksiniai scenos kryžiai, Boriso Dauguviečio auskaras ir Padėkos premija.

Laureatus šiemet išrinko komisija, kurią sudarė teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, choreografė Lina Navardauskienė, teatrologė Goda Dapšytė, šokio kritikas ir baletmeisteris Petras Skirmantas, kompozitorius Mindaugas Urbaitis, teatrologė Elona Bajorinienė ir režisierius Gytis Padegimas.

„Vertinome 93 spektaklių pasiūlymus, kurių premjeros įvyko 2023 m. visoje Lietuvoje. Džiugu, kad teatrai drąsiai, ieškodami šiuolaikinių formų, kalbėjo aktualiomis šių dienų temomis įvairaus amžiaus žiūrovams“, – kalbėjo komisijos pirmininkė D.Dementavičiūtė-Stankuvienė.

Šių metų Auksinių scenos kryžių ceremoniją kūrė režisierius Dalius Abaris ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Esminis renginio motyvas buvo šviesa ir tamsa, kurios atverdavo arba paslėpdavo tai, kas vyko scenoje. Klaipėdos dramos teatras Auksiniams scenos kryžiams atvėrė dvi sales – Didžiąją ir Nominantų, o šias erdves į bendrą vakaro veiksmą jungė muzikinė programa, sukurta violončelininko Mindaugo Bačkaus, kompozitoriaus Antano Jasenkos, grupės „Pašaliniai“.

Tiesa, šiųmetė šventė neapsiėjo be skandalėlio. Prieš ceremoniją teatro atstovai kreipėsi į kultūros ministrą ir profesionalaus scenos meno vertintojus apgailestaudami, kad Auksinių scenos kryžių nominacijų sąraše nėra nominacijos spektaklio dramaturgui (-ei). Jie paprašė, kad nuo 2025 metų nuosekliai ir kasmet į Auksinių scenos kryžių apdovanojimų nominacijas būtų įtraukta ir dramaturgijos kategorija.

Išryškėjo lyderiai

Klaipėdos dramos teatre pernai sukurti spektakliai pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius. Trys apdovanojimai – už režisūrą, scenografiją ir technologijų dizainą – atiteko šio teatro spektakliui „Vakarų krantinė“. Auksinis scenos kryžius, skirtas pradedančiajam menininkui, buvo įteiktas Samantai Pinaitytei už Olgos vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Fragmentas“. Apdovanojimo sulaukė ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“ buvo pagerbtas ukrainiečių baleto šokėjas Yanas Malaki.

[[ge:lrytas:lrytas:31187382]]

Du Auksinius scenos kryžius pelnė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) opera „Aida“ – Sandra Straukaitė buvo pagerbta už šio spektaklio kostiumų dizainą, o solistas Kostas Smoriginas – už Amonasro vaidmenį.

Įdomu tai, kad Auksinis scenos kryžius už moters vaidmenį šįsyk buvo skirtas net keturioms aktorėms, vaidinusioms Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrinyje, – Vilijai Grigaitytei už Vitalijos, Jūratei Onaitytei už Almos, Inesai Paliulytei už Irenos, Liucijai Rukšnaitytei už Julijos vaidmenis spektaklyje „Kai mes būsim jauni“.

Neplanuotas susitikimas

Daugiausia Auksinių scenos kryžių sulaukusį Klaipėdos dramos teatro spektaklį „Vakarų krantinė“ pastatė už režisūrą apdovanotas Adomas Juška. Jis jau vadinamas vienu įdomiausių ir perspektyviausių jaunosios kartos režisierių. A.Juška debiutavo 2018 m. Valstybiniame jaunimo teatre spektakliu „Šveikas“ (pagal Jaroslavą Hašeką), ten pat sukūrė dar keturis spektaklius.

Pagal prancūzų dramaturgo Bernard’o Marie Kolteso (1948–1989) pjesę sukurtoje „Vakarų krantinėje“ vaidina Darius Meškauskas, Renata Idzelytė, Eglė Barauskaitė, Digna Kulionytė, Igoris Reklaitis, Donatas Želvys, Laurynas Luotė, kiti.

[[ge:lrytas:lrytas:31163319]][[ge:lrytas:lrytas:31166090]]

Spektaklio veiksmas vyksta nebenaudojamame seno uosto angare apleistame didelio Vakarų uostamiesčio kvartale, kurį nuo centro skiria upė. Turtingas verslininkas atvažiuoja į pačią uosto rajono glūdumą turėdamas aiškų tikslą – užbaigti savo gyvenimą. Tačiau nepažįstamasis jį ištraukia iš vandens.

„Vakarų pakrantė“ – istorija apie žmones, kurie iš tiesų neturėjo susitikti, bet susitiko – įsivaizduojamoje niekieno žemėje, egzistuojančioje visuomenės ir kiekvieno pasaulio miesto pakraštyje.

Pagarba operos muzikai

Praėjusių metų lapkričio pradžioje LNOBT scenoje pristatytą Giuseppe Verdi operą „Aida“ kūrė režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė S.Straukaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, choreografas Martynas Rimeikis, muzikos vadovas ir dirigentas Sesto Quatrini iš Italijos. Premjeroje pagrindinius vaidmenis atliko Kristynė Uopuolais, Justina Gringytė, Gastonas Rivero, K.Smoriginas ir Tadas Girininkas.

„Aidos“ kūrėjų komandos devizas buvo pagarba operos muzikai. „Visi sutarėme nedaryti to, ko nėra muzikoje, nes pati „Aida“ parašyta genialiai“, – tvirtino G.Šeduikis.

[[ge:lrytas:lrytas:31187381]]

„Egiptą stilizavome monumentaliai ir vos sutilpome į sceną: nuo krašto iki krašto, nuo grindų iki lubų. Kolonos čia – kaip didžiuliai lotoso augalai, kuriantys scenos mikrokosmosą“, – pasakojo scenografė S.Šimkūnaitė.

„Didžiausiu įkvėpimu kuriant operos personažų įvaizdį tapo tradicinis Etiopijos kostiumas ir šukuosenos. Mūsų „Aidos“ kostiumai yra monumentalūs, tarsi iškirsti iš akmens, papuošalai ir galvos apdangalai – lakoniški“, – teigė Auksinio scenos kryžiaus laureatė S.Straukaitė.

Auksinių scenos kryžių laureatai

Režisūra: A.Juška už spektaklį „Vakarų krantinė“ (Klaipėdos dramos teatras).

Moters vaidmuo: V.Grigaitytė už Vitalijos, J.Onaitytė už Almos, I.Paliulytė už Irenos, L.Rukšnaitytė už Julijos vaidmenis spektaklyje „Kai mes būsim jauni“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

Vyro vaidmuo: S.Norgaila už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).

Nepagrindinis vaidmuo: K.Glušajevas už Žano vaidmenį spektaklyje „Raganosiai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Scenografija: L.Liepaitė už spektaklio „Vakarų krantinė“ scenografiją (Klaipėdos dramos teatras).

Kostiumų dizainas: S.Straukaitė už operos „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“ (Meno ir mokslo laboratorija) kostiumų dizainą.

Technologijų dizainas: J.Kuršis už spektaklių „Vakarų krantinė“ ir „Storas sąsiuvinis“ šviesų dizainą (Klaipėdos dramos teatras).

Muzika: D.Bielkauskas už garso ir judesio spektaklio „Out of the Box“ garso koncepciją („Žuvies akis“).

Solistas (-ė): K.Smoriginas už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

Choreografija: D.Strimaitis už šokio spektaklį „Duetas“ („Be kompanijos“).

Šokėjas (-a): O.Griaznova už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“ („Be kompanijos“).

Baleto solistas (-ė): Y.Malaki už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

Pradedantis menininkas (-ė): S.Pinaitytė už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“ (Klaipėdos dramos teatras).

Spektaklis vaikams ir jaunimui: R.Klezys už monospektaklį „Avinai“ („No Shoes teatras“).

Objektų ir lėlių teatro spektaklis: J.Skuratova už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ vizualinį sprendimą (Kauno valstybinis lėlių teatras).

Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas skirtas M.Jančiauskui ir R.Ribačiauskui už kelionę teatro paribiais ir spektaklio „Vedami“ dalyvių akistatas („Artscape“).

Padėkos premija ir Auksinis scenos kryžius už ištikimybę teatro tyrinėjimams ir laikmečio liudijimus skirti teatrologei A.Girdzijauskaitei.

Auksinių scenos kryžių laureatai: kas jie, šiųmečių apdovanojimų lyderiai? Išsiskyrė uostamiesčio teatralai