Viena pirmųjų dedikacijų Čiurlioniui lietuvių muzikoje – kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“, su liaudies dainos autentika ir jos sutelkiančia jėga pasirodžiusios 1974 m. ir tapusios pirmųjų tautinės savivokos daigų, dygusių už „geležinės uždangos“, simboliu.
Jaunesnių kartų kūrėjai dalinosi savosiomis inspiracijomis. „Man Čiurlionio laiškai Sofijai buvo didelis atradimas. Nuoširdūs, trapūs, meilės ir pagarbos kupini, tarsi iš kito pasaulio atkeliavę laiškai sukėlė rezonansą, kuris virto muzika“, – sako Donatas Zakaras, pateikęs ne tik naujausią savo kūrinį „Ar tai kartais ne sapnas?“ pagal Čiurlionio žodžius mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, bet ir „Fantaziją Čiurlionio temomis“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui, kur stengėsi atsargiai prisiliesti prie subtilių genijaus chorinių dainų ir fortepijoninių miniatiūrų (pasiūlytų Luko Geniušo), apvilkti jas simfoninio orkestro rūbu.
Viename iš laiškų Sofijai Čiurlionio užrašyta frazė – „Siluete. Kodėl nėra Tavęs...“ – įkvėpė ir naują Zitos Bružaitės simfoninę poemą „Siluetai“. Antano Kučinsko „For Rest“ (2011), skirta Čiurlioniui, atskleidžia modernų požiūrį ir į genijaus kūrybą, ir į šiuolaikines komponavimo technologijas. Kompozicija pagrįsta Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ medžiaga.
Ramintos Šerkšnytės „Gloria“ premjera įvyko 2018 m., koncerte „Gloria Lietuvai“, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui. „Te Deum“ pirmą kartą buvo atlikta Duisburge (Vokietija), minint Vilniaus 700 metų jubiliejų. „Pagrindiniais kūrinio „Gloria“ įkvėpimo šaltiniais man tapo su laisve ir šviesa susijusi Vasario 16-osios šventė bei Čiurlionio paveikslas „Karalių pasaka“.
Būtent šis paveikslas, kuriame du karaliai žvelgia į delnuose laikomą švytintį pasaulį, man siejasi su valstybės gimimu. O po kelerių metų sukurtame „Te Deum“ siekiau perteikti viltį ir tikėjimą, kad ir dabartiniais neramiais laikais ėjimas šviesos link bus Vilniaus, Lietuvos ir pasaulio vizija“, – sako R. Šerkšnytė.
Tiesiogiai per LRT televiziją transliuoto koncerto globėjas – J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.