Pati Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija kovo 28 dieną taip pat pirmą kartą vyks Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Renginį tiesiogiai transliuos „LRT Plius“ televizija. Prieš ceremoniją – siūlome trumpą interviu su nominante.
– Ph.Glasso muzika pulsuojanti, hipnotizuojanti. Ar ji labai skiriasi nuo klasikinio operos repertuaro?
– Ji labai skiriasi savo struktūra, čia nėra tradicinės melodinės linijos ar aiškių kulminacijų. Ji labiau primena nuolatinį bangavimą: muzika nuolat kinta, bet išlaiko vientisos tėkmės pojūtį. Man ši muzika ypatinga tuo, kad įtraukia ne savo dideliais emociniais pliūpsniais, o lėtu, meditatyviu pulsavimu.
Apskritai šiuolaikinei operai būdinga didžiulė formų, išraiškos priemonių įvairovė. Ji gali būti provokuojanti arba užburianti, bet tikrai nepaliekanti abejingų. Na, o publikos reakcijos, ko gero, dvilypės: vieni puikiai žino, kur atėjo ir ko galima tikėtis, o kiti atranda šią muziką ir jos hipnotizuojančią galią galbūt pirmą kartą.
– Kaip apibūdintumėte Ph.Glasso operoje kuriamą personažą? Ar buvo jus siejančių savybių, padėjusių įsijausti į vaidmenį?
– Erdvėlaivio kapitonė – tvirta, ryžtinga, bet kartu labai vieniša figūra. Ji veda savo komandą į nežinią, vadovaudamasi šaltu protu privalo priimti sudėtingus sprendimus. Man vienos žaviausių kapitonės savybių – jos smalsumas ir drąsa. Su šiomis savybėmis lengviausiai pavyko susitapatinti.
Tačiau su spektaklio kūrybine komanda daug diskutavome ir apie „tamsiąją“ kapitonės charakterio pusę: be aistros ir drąsos atrasti naujus pasaulius, jai taip pat būdingas noras užgrobti, turėti, valdyti. Būtent šios personažo pusės atskleidimas man buvo įdomiausia vaidmens kūrimo dalis.
– Erdvėlaivio kapitonė – netipiškas operos vaidmuo. Kas jums tapo didžiausiu iššūkiu kuriant šį vaidmenį?
– Muzikine, vokaline prasme šis vaidmuo reikalauja itin didelio tikslumo, norint savo partiją atlikti ritmiškai. Ph.Glasso muzika šiek tiek nenuspėjama: nors muzikinė struktūra yra logiška ir aiški, susiskaičiuoti visus pakartojimus ir galvoje susikurti aiškų struktūros eskizą buvo nemenkas iššūkis.
Kapitonės vokalinėje linijoje reikalingas griežtumas ir tikslumas, bet kartu muzika turi išlikti gyva, organiška.
– Kaip ruošėtės šiam vaidmeniui – tiek muzikiniu, tiek emociniu požiūriu?
– Muzikiniu požiūriu pirmiausia reikėjo susidraugauti su Ph.Glasso kalba: priprasti prie nuolat besikeičiančių ritminių struktūrų, suprasti, kaip ši muzika kvėpuoja.
Didelis džiaugsmas (ir iššūkis!) buvo fizinė vaidmens pusė. Erdvėlaivio kapitonei ir visai jos laivo komandai tenka smagi užduotis kyboti pakabintiems ant kaskadininkų lynų maždaug 4–5 metrų aukštyje, tuo pat metu dainuoti ir vaidinti. Nemeluosiu, man tai buvo vienas smagiausių patyrimų scenoje!
Taip pat teko nemažai dirbti su priešistorinės Žemės gyventojus įkūnijančiais šokėjais, kurie Erdvėlaivio kapitonę nešioja ant rankų kaip savo naujai išrinktą valdovę. Žinoma, visa tai vyksta per vokalo požiūriu sudėtingiausius epizodus. (Juokiasi.)
– Kokį vaidmenį ar operą dar svajojate atlikti ateityje?
– Pirma į galvą šovusi mintis – Lulu iš Albano Bergo operos „Lulu“. Tai neįtikėtinai sudėtingas ir daugiasluoksnis vaidmuo. Taip pat labai patinka baroko muzika: bet kuri George'o Friedricho Händelio, Antonio Vivaldi ar Claudio Monteverdi operos herojė man būtų nuostabus kūrybinis iššūkis.
– Kaip sužinojote apie nominaciją Auksiniam scenos kryžiui? Kokia buvo pirmoji reakcija? Ką jums reiškia būti nominuotai tarp geriausių šalies solistų?
– Sužinojau visai netikėtai – man tiesiog parašė kolega ir pasveikino su nominacija. Labai nustebau ir apsidžiaugiau, ypač smagu būti tokiame puikiame kolegų būryje. Su visais kategorijoje nominuotais solistais – Gabriele, Liudu, Rafailu, Tomu – šį sezoną teko kartu dirbti, bendrauti ir žavėtis jų scenoje kuriama magija!
– Ko Tarptautinės teatro dienos proga palinkėtumėte kolegoms ir žiūrovams artėjant apdovanojimų ceremonijai?
– Švęsti Teatro dieną ir nebijoti ateiti į šiuolaikinę operą! Gal nustebsite, gal atrasite kažką labai artimo, o gal tiesiog pamedituosite!