Šiais metais minimas vieno svarbiausių kompozitorių muzikos istorijoje 500-asis gimtadienis – 1525 metais gimęs Giovanni Pierluigi da Palestrina buvo pagrindinis Vatikano kompozitorius Kontrreformacijos laikais. Jo kūryba skambėjo visoje Europoje ir padarė milžinišką įtaką savo ir vėlesnių laikų muzikai (pvz. Johanas Sebastianas Bachas giliai studijavo jo muziką, kopijavo ir atliko vienas jo mišias).
Iki Palestrinos nė vienam jokios srities menininkui nebuvo suteikta garbė būti palaidotam pačioje Vatikano Šv. Petro Bazilikoje, greta popiežių ir kitų aukščiausių Bažnyčios vadovų. Jis buvo toks vertinamas ir mylimas, kad ant jo kapo užrašyta „Muzikos princas“.
Tačiau net ir Renesanso melomanai retai žino, koks jis svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos istorijai. Net trys tiesioginiai Palestrinos mokiniai – kompozitoriai Annibale Stabile, Asprilio Pacelli ir Giovanni Francesco Anerio – nuo XVI a. pabaigos dirbo kapelmeisteriais (kompozitoriais ir vyriausiais muzikos vadovais) LDK valdovo Žygimanto Vazos dvare. Čia jie tęsė Palestrinos muzikos tradiciją, pavadintą Romos polifonijos mokykla.
Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ šįmet rengia Palestrinai skirtą aštuonių koncertų turą visoje Lietuvoje: Užventyje, Marijampolėje, Kruonyje, Šilutėje, Vilkyškiuose, Kretingoje, Jiezne ir Vilniuje.
Ansamblis švęs šį didingą jubiliejų su nauja programa, kurioje skambės Palestrinos ir Vazų dvare dirbusių jo mokinių muzika. Ją atliks šeši lietuvių solistai a cappella (be instrumentų pritarimo), diriguojant ansamblio meno vadovui Rodrigui Calveyrai.
R. Calveyra, ypatingai besižavintis Palestrinos kūryba, kelia klausimą, kodėl Renesanso muzika plačiosios visuomenės nėra vertinama taip pat, kaip Renesanso dailė ar architektūra:
„Kodėl Renesanso muzika nesulaukia tiek dėmesio, kiek šios epochos architektūra ar dailė? Apžiūrėti Renesanso bažnyčių, skulptūrų ar paveikslų žmonės keliauja iš viso pasaulio, bet ar kada susimąstome, kad to laikmečio muzika buvo ne mažiau aukšto meninio lygio nei Mikelandželo ar Leonardo da Vinci kūriniai?
Muzika gyvuoja tik tol, kol atliekama, o jos poveikis priklauso nuo atlikimo ir interpretacijos. Galbūt Palestrinos kūryba nėra atliekama taip, kaip jis pats būtų norėjęs? Tikiu, kad ši muzika gali veikti taip pat stipriai kaip Renesanso dailės paveldas“, – tokie svarstymai skatina R. Calveyrą ieškoti naujo priėjimo prie Palestrinos kūrybos interpretacijos, siekiant gyvai perteikti joje užkoduotas teksto prasmes ir emocijas.
Naujos „Canto Fiorito“ koncertinės programos šerdį sudarys garsiosios, istorinį vaidmenį atlikusios mišios „Missa Papae Marcelli“ – tai viena svarbiausių visų laikų kompozicijų. 1562–1563 m. vykusiame baigiamajame Tridento susirinkime svarstyta bažnyčioje uždrausti polifoninę muziką, nes dėl persipinančių balsų ir žodžių buvo sunku suprasti giedamą tekstą.
Jei Bažnyčia būtų įvykdžiusi šį draudimą, visa muzikos evoliucija būtų pasukusi neaiškiu keliu... Būtent šiame istoriniame kontekste Palestrina sukūrė mišias „Missa Papae Marcelli“. Paprastas, raiškiu tekstu išsiskiriantis jų stilius įtikino, kad polifonija gali būti suprantama, o kūrinys – ypatingo grožio. Greta minėtų mišių dalis koncertinėje programoje skambės ir kiti Palestrinos bei jo mokinių A. Stabile bei A. Pacelli kūriniai.
Koncertai nemokami, turą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.