Šių metų „Kristupo festivaliui“ D. Pulausko grupė, kurioje trimitu ir fliugehornu groja Valerijus Ramoška, saksofonu ir fleita – Liutauras Janušaitis, kontrabosu – Armanas Isojanas, mušamaisiais – Domantas Razmus, kartu su „Vilnius Jazz“ festivaliu parengė specialią programą, kurioje skambės ne tik autorinė D. Pulausko kūryba, bet ir legendinio lenkų kūrėjo Krzysztofo Komedos muzika.
K. Komeda – lenkų džiazo legenda, kino muzikos revoliucionierius, žmogus, pakeitęs europietiško džiazo trajektoriją. Jo vardas neatsiejamas ir nuo Romano Polanskio filmų, o ypač – hipnotizuojančios kino šedevro „Rozmari kūdikis“ lopšinės. Jo 1965-ųjų albumas „Astigmatic“ iki šiol laikomas viena reikšmingiausių Europos džiazo plokštelių.
„Kristupo festivalyje“ lenkų kompozitoriaus muziką įgaus naują skambesį, o Pulausko autorinės kompozicijos koncerte primins, kodėl jis tituluojamas vienu įdomiausių Europos džiazo kompozitorių.
Prieš „Kristupo festivalio“ koncertą, kuris vyks rugpjūčio 5 dieną, 19 val. A. Mickevičiaus bibliotekos kieme, su maestro D. Pulausku kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė.
– Esate minėjęs, kad anksčiau norėdavote per vieną kūrinį „pasakyti viską“, dabar gi esate atradęs pauzių galią. Su kuo tai susiję?
– Tai susiję su scenos patirtimi ir kūrybos branda. Norisi lėčiau dėlioti muzikines mintis, skirti daugiau laiko apmąstymams, viską išgryninti. Kiekviena kompozicija – lyg atskira istorija.
– Specialiai „Kristupo festivaliui“ sukūrėte ekskliuzyvinį projektą. Nuo ko jis prasidėjo?
– Nuo minties apie laikinumą, nuolatinę kaitą, judėjimą be pradžios ir pabaigos. Nuo minties apie būties trapumą.
– Festivalyje atliksite lenkų džiazo legendos Krzysztofo Komedos muziką. Ką ji jums reiškia?
– Turėjau nuostabią galimybę susipažinti su šiuolaikinio lenkų džiazo pradininko, genialaus kompozitoriaus ir pianisto kūryba. Jo muzika man artima.
– Jūsų grupė skaičiuoja tris dešimtmečius. Ar per tuos metus keitėsi jūsų, grupės lyderio, vaidmuo?
– Visą laiką buvau šio kolektyvo vedlys, idėjų generatorius, kompozitorius. Visą laiką buvau reiklus sau ir muzikantams, visą laiką siekiau kokybės. Toks išlikau iki dabar.
– Girdėti muziką ar ją atlikti? Kas jums yra svarbiau?
– Girdėti ir suprasti muziką yra labai svarbu. Jei girdėsi, tada gerai ją ir atliksi.
– Ar egzistuoja garsai, kuriuos norėtumėte išgauti, bet kol kas neradote instrumento ar priemonės, kurie padėtų tai padaryti? Ar kartais ištinka jausmas, kad visa muzika jau yra sugrota ir sugalvota?
– Egzistuoja garsai mano galvoje, kuriuos norėčiau išgauti, bet dar neradau tokio instrumento.
Nemanau, kad visa muzika jau yra sugalvota ir sugrota, atvirkščiai, manau, ji dar mus nustebins.
– Kokios mintys jus aplanko, kai tenka groti ne tai, kas patinka, o tai, ko reikalauja koncerto organizatoriai?
– Tada aš tiesiog profesionaliai atlieku savo darbą. Esu daug tokių koncertų grojęs LRT muzikiniuose projektuose.
– Šiandieniniame džiaze įvairios jo kryptis susimaišiusios, susipainiojusios, o jei dar pridėsime dirbtinį intelektą Ar kompozitoriams ir muzikantams dar įmanoma padaryti atradimų?
– Manau, kad įmanoma, nes džiazo muzikanto fantazija yra neišsemiama – kas ieško, tas atranda. Bet galima ir nedaryti atradimų, o tiesiog grįžti į pradžią.
– Kur juda džiazo muzika? Lietuvoje ir pasaulyje?
– Džiazas juda eksperimentų ir įvairių stilių samplaikos keliu. Neabejoju, kad šis žanras mus dar stebins.
– Ar galėtumėte įvardinti vieną muzikos garsą ar motyvą, kuris atspindėtų jūsų gyvenimą muzikoje?
– Tai mano mamai Aldonai skirto kūrinio „Balta“ tema.
Projektas „Open air Jazz: Dainius Pulauskas Group“ Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme vyks rugpjūčio 5 dieną. 19 val. Kristupo vasaros festivalis A. Mickevičiaus bibliotekos kieme, Šv. Kazimiero bažnyčioje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje tęsis iki rugsėjo 9 dienos. Daugiau informacijos rasite www.kristupofestivalis.lt