Lietuvoje viešinti smuikininkė Anne Luisa Kramb: „Scenoje svarbiausia – kuklumas“

„Nesijaučiu gerai, kai žmonės ant scenos demonstruoja save, nes tikiu, kad atlikėjas yra tarsi mediumas tarp kompozitoriaus parašytos muzikos ir klausytojų“, – sako A. L. Kramb. Prieš koncertą smuikininkė sutiko duoti interviu Lietuvos skaitytojams.

— Taip, Lietuvoje lankysiuosi pirmą kartą, ir labai džiaugiuosi, galėsianti pažinti Vilnių.
Tiesa, man teko daug koncertuoti su kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“, todėl turėjau progą susipažinti su daugybe nuostabių žmonių iš Lietuvos.

— Man buvo didelė garbė kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atlikti nuostabųjį Jeano Sibelijaus Koncertą smuikui, iki šiol mielai prisimenu tą laiką. Iš tiesų mėgavausi mūsų koncertais – orkestras man buvo puiki atrama, griežiant sudėtingą J. Sibelijaus Koncerto solo partiją.

— F. Mendelssohno Koncertas smuikui neabejotinai yra daugiausiai mano atliekamas koncertas. Pirmą kartą su orkestru jį griežiau būdamas vos vienuolikos. Mano požiūriu, jis reikalauja ne tik nepriekaištingų techninių įgūdžių, bet ir gilios muzikalumo pajautos. Paskutinė Koncerto dalis – vienas džiaugsmingiausių muzikos kūrinių, kokius tik žinau. Kiekvieną sykį laukiu galimybės jį atlikti.

— Mano tikslas – suteikti kūriniui asmeninį atspalvį, tačiau netrukdyti pačiai muzikai. Atlikėjai kartais linkę labiau demonstruoti save, o ne kompozitoriaus valią, bet aš save matau kaip indą, leidžiantį muzikai laisvai tekėti per mane ir mano instrumentą. Kiekvieną kartą grodama kūrinį, kurį prieš tai esu atlikusi daugybę kartų, stengiuosi kaskart atrasti naujų spalvų ir išraiškų, ir tai man teikia didelį malonumą. O kadangi F. Mendelssohno Koncertas smuikui yra tikras genijaus darbas, kompozitorius suteikia galimybę vis iš naujo atrasti begalę muzikoje slypinčių brangakmenių.

— Į įprastą ritmą man padeda sugrįžti atpalaiduojanti ir linksma atmosfera su kolegomis ar draugais.

— Labai mėgstu keliauti ir pažinti naujas vietas – kartu su vietiniu maistu bei gėrimais. Taip pat itin mėgaujuosi koncertais mano gimtajame Berlyne. Be to, kad pati groju dažniausiai po vieną koncertą per savaitę, stengiuosi dar bent kartą per savaitę apsilankyti ir kokiame nors kitame koncerte.

— Vokietijos simfoniniame orkestre (Deutsches Symphonieorchester Berlin), kuriame groju, pavyko pasiekti gerokai jaunesnę klausytojų auditoriją, į koncertų programas įtraukiant daugiau moterų bei etninių mažumų kompozitorių kūrinių. Puikios muzikos yra sukūrę įvairūs žmonės – tiek jau pripažinti, tiek dar neatrasti, – o mūsų, kaip menininkų, užduotis yra padaryti juos matomus. Atrodo, jog toks požiūris ypač palaikomas jaunesnės publikos – didžiuojuosi, galėdama būti šio kelio dalimi.

— Koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru neabejotinai yra nuostabi sezono pradžia! Dar labai laukiu kamerinės muzikos projektų bei didžiojo orkestro repertuaro su savo simfoniniu orkestru Berlyno filharmonijoje, kuriame atliksime Gustavo Mahlerio ir Antono Brucknerio simfonijas, F. Mendelssohno oratoriją „Elijas“ ir daugybę kitų kūrinių.