Pirmą kartą festivalyje dalyvauja žinomas lenkų kvartetas „Kwartludium“, 2002 m. įkurtas keturių instrumentininkų. Tai Dagna Sadkowska (smuikas), Piotras Nowickis (fortepijonas), Michałas Górczyńskis (klarnetas, bosinis klarnetas) ir Pawełas Nowickis (perkusija). Kolektyvo svarbiausias tikslas buvo atlikti ir viešinti jaunų lenkų kompozitorių kūrinius, parašytus būtent tokiai originaliai kvarteto sudėčiai. Per dvidešimt trejus gyvavimo metus jau atliktos kelios dešimtys premjerų, sukauptas įdomus repertuaras, užmegzti ryšiai su kitų šalių kompozitoriais, dalyvauta prestižiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Europoje ir kituose žemynuose.
Vilniuje kvartetas surengė kompaktišką vienos dalies koncertą, sudarytą iš dviejų audiovizualinių kūrinių: Egidijos Medekšaitės „Prakanda“ (2025) ir Michało Jacaczeko „Catalogue des Arbres“ (2016). Abu kūriniai susiję su gamtos išsaugojimo tema, su pastoviai įvairių sričių mokslininkų ir mąstytojų diskutuojamu antropocenu. Vienas neigiamiausių žmogaus veiklos padarinių yra poveikis klimatui ir gamtai, šiuo konkrečiu atveju – miškams ir medžiams, jų gyvasčiai ir mirčiai. Apie tai vaizdų ir muzikos pagalba skelbia pristatyti kūriniai.
Kūrinį „Prakanda“ kompozitorei užsakė „LATGOS“ Muzikos autorių fondas. E. Medekšaitė (g. 1979) nuo studijų laikų domisi naujomis kūrybos technologijomis, dalyvavo įvairiuose kursuose ir stažuotėse užsienyje. Kompozitorė kuria muziką šokio spektakliams, filmams, dalyvauja tarpdisciplininiuose projektuose, jos kūriniai įtraukiami į Lietuvos ir užsienio festivalių programas.
Keistokas kūrinio pavadinimas „Prakanda“ paimtas iš sanskrito ir reiškia medžio kamieną. E. Medekšaitė anotacijoje rašo, kaip gimė kūrinio idėja, kaip ji jos ieškojo, kol galiausiai aptiko labai gražias medžio rieves. Neilgas opusas leidžia mums taip pat pasigrožėti ekrane rodomomis nupjauto medžio rievėmis ir kartu apgailėti sausų kamienų likimą. Daug kartų skamba gana vienodos faktūros rytietiškai meditacijai nukreipiantis pasikartojantis motyvas, palaipsniui išaugantis į labai didelio garso bangą. Ekrano ir muzikos kismo autorė nederina, kiek iš pirmo klausymo pastebėjau, tad muzika, sakyčiau, atlieka savarankišką vaidmenį.
Antrasis kūrinys priklauso vienam žymiausių lenkų elektroakustinės muzikos kūrėjų M. Jacaczekui (g. 1972). Jis aktyviai bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais. Kartais tiesiog stebina, kaip įdomiai susiklosto talentingo žmogaus gyvenimas: menininkas yra Torunėje baigęs paminklų restauravimą ir tiesiogiai šioje srityje nedirbo. Bet pasiklausius jo kūrinio galima teigti, kad ekrane matytos gyvų ir negyvų medžių formos ne taip daug nutolusios nuo paminklų, tik jiems kompozitoriaus valia suteikti dar ir balsai.
Aštuonių dalių M. Jacaczeko kūrinys, kurio pavadinimą jis nusižiūrėjo iš žinomo Olivier Messiaeno „Paukščių katalogo“ (jį visą yra atlikusi ir įrašiusi pianistė Živilė Karkauskaitė), klausėsi labai gerai. Ansamblio atliekama ir elektroniškai apdorojama muzika kito su kiekvienos dalies nauju vaizdu. O vaizdai, banaliai kalbant, užbūrė – taip buvo įdomu juos tyrinėti ir girdėti vieną ar kitą kompozitoriui svarbų motyvą, fortepijono, perkusijos ar bosinio klarneto iškėlimą, senų giesmių melodiją. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje žaliuojantis didžiulis medis taip pat kaitaliojo siluetą, priklausomai nuo techniškai režisuojamo vėjo. O kai jis praskleisdavo menamą šerdį, galėjome įžvelgti ir paslaptingas geometrines bei kitokias figūras... Toje dalyje, kai pasirodo sausas išsišakojęs didžiulis „kelmas“, jo centre matyti architektūrinė forma, primenanti bažnyčios kupolą su kryžiumi ir atitinkamai skambančia muzika. Autorius pats rašo, kad sukūrė aštuonis garsovaizdžius su „pamirštomis giesmėmis, slaptai atliekamomis mano mylimų medžių.“ Šis medžių katalogas nuo O. Messiaeno kūrinio skiriasi kardinaliai: jame nėra jokios imitacijos, kuo pasižymi O. Messiaeno katalogas (jis juk specialiai užsirašinėjo konkrečių paukščių balsus), M. Jacaczeko kataloge medžių kalba ir giesmės yra sukurtos, jos veikia ne tik mąstymą, bet ir emocijas. Kompozitorius to, regis, ir siekė.
M. Jacaczekas mėgina rasti jungtį tarp sakralumo ir šiuolaikinės kultūros. Pastebėsiu, kad panašios paieškos ir netgi tiesioginės sąsajos su krikščionybe būdingos ir kitiems dabartiniams lenkų kompozitoriams. Štai neseniai pasibaigusiame „Varšuvos rudenyje“ buvo atliktas Piotro Tabakierniko (g. 1986) festivalio užsakytas veikalas „Pascha crucifixionis“ chorui, orkestrui, garsiniam klodui ir video. Jame skaitovas labai raiškiai iš neseniai atrasto rankraščio senąja graikų kalba skaito Evangeliją pagal Joną, o ekrane minimi įvykiai atkuriami modernaus šokio atlikėjų.
Kitas festivalio GAIDA 2025 koncertas – spalio 28 d. Nacionalinėje filharmonijoje: vienas žymiausių lietuvių pianistų Lukas Geniušas surengs savo išskirtinį pasirodymą „+1“, kuriame muzikuos su garsiu britų elektroninės muzikos atlikėju ir kūrėju Gabriel Prokofiev bei su puikia pianiste, tarptautinių konkursų laureate, savo žmona Anna Geniushene.