„Bohemiečių „Makbetas“ buvo įspūdingas visomis prasmėmis – ir tuo, kas vyko scenoje, ir tuo, kad spektaklis sklido į ekranus ne tik Rotušės aikštėje, bet ir Ukrainoje, – po spektaklio feisbuke rašė muzikologė Jūratė Katinaitė. – Neišvardinsiu visko, kas paliko įspūdį, pasakysiu tik tiek, kad nesitikėjau tokios įspūdingos, stilingos videografikos, – įsidėmėsiu jos autoriaus Linarto Urniežiaus pavardę.
Didelis malonumas buvo girdėti šitokią brandą Tado Girininko Banko, Edgaro Montvido Makdufo balsuose. Koks šuolis į naują kokybę Karolio Kašiubos Malkolmo! O vakaro karalienė Asmik Grigorian – Ledi Makbet – yra karjeros zenite! Su kiekvienu vaidmeniu vis daugiau niuansų ir Irenos Milkevičiūtės tembro.
Puikus, skambus Kauno choras ir LVSO! Pasimėgavau šia partitūra besimėgavusiu Gintaru Rinkevičiumi.
Klausydamasi puikaus slovakų baritono Daliboro Jeniso Makbeto monologo išdavikiškai pagalvojau, kad koncepcijos požiūriu iki pilnos laimės trūksta tik Kosto Smorigino šiame vaidmenyje... Ryte pakirdus pirma žinia buvo, kad mirė Kosto tėtis – Jaunimo teatro legenda Kostas Smoriginas... Eimunto Nekrošiaus Makbetas...“
Dviejų Lietuvos scenos meistrų – režisierės D.Ibelhauptaitės ir maestro G.Rinkevičiaus bendras kūrinys, pavadintas „Pakartojimo nebus: Makbetas“, scenoje subūrė ryškiausias Lietuvos ir pasaulio operos žvaigždės: A.Grigorian, E.Montvidą, T.Girininką, K.Kašiubą, Gabrielę Kupšytę, Žilviną Miškinį, Liną Dambrauskaitę, Kamilę Bonte, Nojų Žalį. Kartu pasirodė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Valstybinis Kauno choras.
„Vilnius City Opera“ džiaugėsi galėdama pristatyti ir to vakaro Makbetą – D.Jenisą, dainuojantį tokiuose teatruose kaip Karališkoji opera Londone, Milano „La Scala“, Vienos valstybinė opera.
Tiesa, šis solistas buvo susijęs su vienu sunkiausių D.Ibelhauptaitės karjeros pasirinkimų: „Šį kartą teko skaudžiai suvokti, kaip sunku šiandienos sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, nes aukščiausio vokalinio profesionalumo kriterijus nebėra pagrindinis svertas renkantis atlikėją. Todėl turime aprėpti visą įmanomą informaciją. Pasirodo, kartais net ir solistų agentai nežino visų savo atstovaujamų solistų veiksmų.
Iš pradžių mūsų Makbetu turėjo būti vienas iškiliausių šių laikų baritonų Željko Lučičius, atliekantis šią partiją Niujorko „Metropolitan Opera“ ir visose didžiausiose Europos scenose. Patys su jauduliu laukėme tokio lygio solistų sudėties. Tai būtų buvęs pirmas kartas, kai viena iškiliausių šių dienų Ledi Makbet – A.Grigorian – scenoje susitiktų su praėjusio dešimtmečio legendiniu Makbetu.
Netikėtai mums patiems Lietuvos muzikologų pastangomis buvo išsiaiškinta, kad šis solistas prieš metus buvo komisijos nariu Maskvoje vykusiame Glinkos vokalistų konkurse. Tai mus šokiravo, nes tiek mes, tiek jo agentai buvome įsitikinę, kad nuo 2018 m. jis neturėjo jokių ryšių su Rusija.
Suprasdami sudėtingą ir grėsmingą šiandienos šalies ir pasaulio situaciją priėmėme muzikiniu atžvilgiu sudėtingą sprendimą atsisakyti šio solisto paslaugų, nes akivaizdu, kad šiandien moralinė pozicija turi būti svarbiausia.“
D.Ibelhauptaitė mėgsta kartoti, kad opera neturi būti elitinis menas ir turi būti prieinama visiems. Antradienio spektaklis, sujaudinęs šimtų žmonių širdis ir pasiekęs net Ukrainą, įrodė, kad bohemiečiai jei dar ir nepasiekė šio tikslo, tai sėkmingai jo siekia. (LR)