Nacionalinės filharmonijos publikai – simfoninių stichijų gūsis

Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistai – vienas ryškiausių šalies akordeonininkų Tadas Motiečius ir bene pats įvairiapusiškiausias violončelininkas Mindaugas Bačkus – publiką pakvietė klausytis „Simfoninių stichijų“: taip pavadinta jų Nacionalinėje filharmonijoje atlikta programa. Skambėjo monumentali lietuvių avangardisto Vytauto Bacevičiaus „Kosminė“ simfonija (Nr. 6), žydų kilmės argentiniečio Osvaldo Golijovo Koncertas violončelei, akordeonui ir orkestrui „Azul“ ir siuita iš skandalingosios Richardo Strausso operos „Elektra“. Vieną pirmųjų šalies avangardistų Vytautą Bacevičių, tarpukariu skleidusį konstruktyvistinę dvasią ir kvietusį kurti modernią Lietuvą, žavėjo technologinis procesas, atsispindėjęs ir jo simfoninėse drobėse. „Kosminė“ simfonija – vienas iš vėlyvųjų, originaliausių jo opusų, kuriuose kosmoso idée fixe įgijo gryną organizuotą muzikinį pavidalą. Osvaldas Golijovas savo Koncerte violončelei, akordeonui ir orkestrui „Mėlyna“ („Azul“) išmaniai jungia įvairias įtakas ir naują, originalią viziją. La Platoje, Argentinoje, žydų imigrantų iš Rytų Europos šeimoje gimęs kompozitorius užaugo kaip muzikinis poliglotas, girdėdamas ir įsisavindamas įvairius muzikinius stilius ir žanrus: senąją klasikinę muziką, kantorių giedojimą, klezmerių muziką, tango, Lotynų Amerikos folklorą. Visų šių skirtingų įtakų elementai jo kūryboje susilieja. Richardo Strausso opera „Elektra“ – antroji iš dviejų modernistinių kompozitoriaus operų. Vokiškai kalbančių šalių operos žanro gerbėjai tuomet pasidalino į dvi stovyklas: vieni ją garbino, kiti negailestingai kritikavo. Šiandien „Elektra“ yra viena dažniausiai atliekamų operų, paremtų klasikine graikų mitologija.