Gegužės 29 d. LVSO koncertų salėje festivalį pradės fortepijono virtuozo Alexanderio Paley rečitalis, kuriame žymus pianistas klausytojams pristatys romantinę Frédérico Chopino, Franzo Schuberto ir Roberto Schumanno kūrinių programą. Apie artėjantį koncertą, aistrą muzikai ir tai, kas svarbiausia joje, kalbamės su pianistu A. Paley.
— Alexanderi, gegužės 29 d. į LVSO koncertų salę grįžtate su soliniu rečitaliu. Kuo šis koncertinis žanras Jums ypatingas?
— LVSO koncertų salėje grojau daugybę kartų, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus – tiek su simfoniniu orkestru, tiek atlikdamas kamerinę muziką. Rečitalis man yra didelė garbė, esu labai dėkingas už šią galimybę.
Susiję straipsniai
— Kuo Jums skiriasi groti rečitalį ir koncertuoti su simfoniniu orkestru?
— Nemanau, kad tai yra didelis skirtumas. Su orkestru dažniausiai atlieku vieną didelį kūrinį per vakarą. Rečitalyje groju, tarsi visas gyvenimas man būtų priešais akis (šypsosi).
— Rečitalyje atliksite F. Chopino, F. Schuberto ir R. Schumanno kūrinius. Gal galite plačiau papasakoti apie šią programą?
— Apie rečitalio programą pirmiausiai diskutavome su maestro Gintaru Rinkevičiumi. F. Chopino 24 preliudai, kuriuos atliksiu pirmojoje koncerto dalyje, yra labai brangūs mano širdžiai – su šiuo kūriniu dar 1988 m. debiutavau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo tada F. Chopino preliudus esu atlikęs keletą kartų, o dabar viliuosi, kad tai padarysiu dar geriau. F. Schubertas yra mano didelė meilė. „Organum“ koncertų salėje su savo kolegomis ir draugais esu atlikęs visą kamerinę F. Schuberto muziką, parašytą fortepijoniniams ansambliams. Tai buvo labai svarbus ir didelis iššūkis. R. Schumanno „Karnavalas“ man yra pats intymiausias kūrinys. „Karnavalas“ buvo vienas iš pirmųjų kūrinių, paruoštų kartu su mano miela fortepijono profesore Vera Gornostajeva. Mano gyvenimas yra labai susijęs su šia muzika. Visi trys kompozitoriai mano yra labai mylimi.
— Kas Jums svarbiau muzikoje: techninė meistrystė ar emocinė tiesa? Kaip derinate šiuos dalykus?
— Pirmiausiai, bet koks koncertas be emocinės tiesos yra neįmanomas. Scenoje mes esame tarsi peršviesti Rentgeno spindulių – joje viskas matoma. Kasdieniame gyvenime gali pasislėpti, pabėgti nuo kai kurių problemų, o scenoje esi visiškai nuogas. Tokia yra scenos meno taisyklė. Kas esi iš tiesų, tas ir esi scenoje – scena suteikia tokį efektą. Visa tavo natūra, visa siela, širdis, kad ir kaip pavadintumėte, – viskas yra priešais publiką.
Antra, einu į sceną ne kažko įrodyti, ne padaryti įspūdį – einu į sceną pasakyti to, kas man labai svarbu, ir padaryti tai tokiu būdu, kad tai taptų taip pat svarbu kiekvienam klausytojui, sėdinčiam salėje. Ką reiškia meistrystė? Man meistrystė nėra teisingų natų kiekis. Meistrystė yra tuomet, kai gali šimtu procentu išreikšti tai, ką norėjai pasakyti – o tai nutinka ne taip jau dažnai.
— Per dešimtmečius trunkančią karjerą nepraradote savo aistros muzikai. Kas Jus labiausiai įkvepia, pakrauna?
— Tai įdomus klausimas. Gimiau ne muzikų šeimoje, mano tėvai buvo gydytojai, bet jie labai mylėjo muziką. Ši aistra nėra mano nuopelnas – tai buvo man duota. Nuo tada, kai man buvo ketveri-penkeri metai, tvirtai žinojau, kad noriu groti fortepijonu ir tiktai fortepijonu. Turėjau fantastiškus mokytojus, kurie atidavė man savo širdį. Ką aš turiu savo gyvenime? Muziką ir savo žmoną. Man tai yra svarbiausia. Kas aš esu be muzikos? Niekas. Taip jau yra. Kuo daugiau augi, kuo daugiau žinai, kuo daugiau patirties turi, tuo daugiau muzikoje gali atrasti ir tuo daugiau ją pamilsti. Kiekvieną vakarą galiu eiti į sceną – man daugiau gyvenime nieko nereikia.
***
17-ajame LVSO vasaros festivalyje skambės keturi koncertai įvairiausių skonių muzikos gerbėjams. Gegužės 29 d. su spalvinga soline programa į LVSO koncertų salę sugrįžta ilgametis orkestro draugas, fortepijono virtuozas Alexanderis Paley. Išskirtinėje rečitalio programoje pianistas kviečia pasinerti jausmingą į didžiųjų romantikų F. Schuberto, R. Schumanno bei F. Chopino muzikos vandenyną.
Birželio 4 d. Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekos kieme (Trakų g. 10) vasarą švęsti kvies „Roko baladės“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, nuo festivalio pradžios sugrojęs jau daugiau nei 100 simfoniniam orkestrui aranžuotų geriausių visų laikų roko klasikos kūrinių, kartu su dainininkais Jeronimu Miliumi ir Česlovu Gabaliu šį kartą atliks „Queen“, „Whitesnake“, „Deep Purple“, „Judas Priest“, Stingo bei kitų grupių ir atlikėjų dainas.
Birželio 12 d. skambės didingas, viltingas ir šviesus vokiečių kompozitoriaus Johanneso Brahmso „Vokiškasis Requiem“. Vieną monumentaliausių J. Brahmso darbų kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks Kamilė Bonté, Raimundas Juzuitis ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas).
Birželio 18 d. Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekos kieme įvyks naujos pop muzikos programos premjera, žadanti nostalgišką muzikinę kelionę per 8-ąjį bei 9-ąjį dešimtmečius su Eltono Johno, Lionelio Richie, Cher, „Modern Talking“ ir kitų grupių ir atlikėjų dainomis. Į auksinius popmuzikos laikus kartu su Lietuvos valstybiniu simfoninius orkestru persikelti kvies charizmatiškieji dainininkai Ieva Prudnikovaitė, Evelina Sašenko ir Jeronimas Milius.
LVSO vasaros festivalio koncertams diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.