Svečias iš Liuksemburgo F. Tristano, muzikoje itin konceptualiai ir originaliai sujungiantis iš pažiūros tolimus ir nieko tarpusavyje bendra neturinčius kontekstus, buvo publikos priimtas ypač šiltai ir palydėtas ovacijomis.
Didysis pianisto šuolis įvyko 2011-aisiais, kai pasirašė sutartį su muzikos įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“ ir ši išleido tris jo albumus. 2017-aisiais F. Tristano pradėjo bendradarbiauti su „Sony Classical“, sutelkdamas dėmesį ne tik į atlikėjo veiklą, bet ir į kūrybą. Jo kūryboje skirtingi istoriniai ir kultūriniai kontekstai, įvairios muzikinės patirtys ir istoriniai laikotarpiai susilieja į vientisas, konceptualias muzikines drobes.
Po nuskambėjusių originalių F. Tristano, šiuolaikinės muzikos klasikų ir kelių G. Gelgoto opusų, Vilniaus festivalio pabaigos koncertą simboliškai vainikavo „Vilniaus sarabanda“ – kūrinys, skirtas Vilniaus 700-mečiui. „Muzikoje man buvo svarbu ne tiek sukurti Vilniaus skambesį, kiek perteikti jį tokį, kokį girdžiu vaikščiodamas po savo miestą, jo senamiestį, siauras gatves bei skverus“, – sako kūrinio autorius Gediminas Gelgotas. Jo bendraautorė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė pasakojo siekusi parinkti lietuvių kalbos žodžius taip, kad kiekvienas europietis šiek tiek suprastų, apie ką yra kūrinys: „Kad lietuviški žodžiai skambėtų kaip magiški, muzikos neužgožiantys burtažodžiai.“
Susiję straipsniai
Vilniaus festivalio magija, lydėjusi klausytojus beveik visą birželį, baigėsi. Iki kito festivalio!
