„Koncertas fortepijonui ir sąvartynui LT-moll“ nėra koncertas sąvartyne. Tai įvietinto meno kūrinys apie tai, kad sąvartynas jau seniai yra mūsų civilizacijos scena“, – sako projekto režisierė ir bendraautorė Ingrida Ozar.
„Projekto vieta pasirinkta neatsitiktinai. Sąvartynas yra daugiau nei fizinė erdvė: jame kaupiasi mūsų vartojimo istorija, tai, kas buvo trumpai naudojama ir greitai išmesta, tačiau ilgai neišnyksta. Todėl į sąvartyną atgabenamas fortepijonas ir čia skambanti klasikinė muzika tampa sąmoningu paradoksu. „Kultūra priverčiama groti savo pačios atliekų akivaizdoje. At-liko. Ką mes darome su tuo, kas nuo mūsų at-liko?“, – projekto idėją apibūdina I. Ozar.
Koncerto metu sąvartynas taps ne scenografija, o atlikėju.
Susiję straipsniai
Pianistas ir projekto bendraautorius Darius Mažintas atliks programą, kurioje klasikinė muzika susitinka su vieta. Ji palaipsniui tampa ne tik aplinka, bet ir daug apie mus pačius atspindintis veidrodis. Programą papildys tai, ko žmogus negali sukontroliuoti: vėjas, traškesiai, paukščiai. Programos ašis – Philip Glass ciklas „Metamorphosis“. Penkios jo dalys pasakos ne apie staigų lūžį, o apie lėtą, nuolatinį laiko virsmą – tokį, koks vyksta gamtoje, laike ir žmoguje. Tarp „Metamorphosis“ dalių skambės M. K. Čiurlionio nebaigtieji fortepijoniniai kūriniai – muzikiniai fragmentai, kurių autorius nespėjo užbaigti. Šiame koncerte jie taps gyvu kūrybos procesu. Kai kuriose vietose muzika nutils ir „gros“ pats sąvartynas. O kas tuo metu įvyks ir kaip programą patirs žmonės – priklausys nuo jų pačių.
Filharmonijos lygio koncertas su naujais impulsais
Koncertas vyks koncertui pritaikytoje aikštelėje, žiūrovams komfortiškoje erdvėje – sąvartyno kalno papėdėje. Lapių sąvartynas yra gerai tvarkomas, o nemalonus kvapas sąvartyne nėra jaučiamas arba jaučiamas nežymiai, priklausomai nuo vėjo krypties bei stiprumo. Bet užtikrinant maksimalų komfortą, visiems žiūrovams bus suteikti nemokami respiratoriai su anglies filtru.
Žiūrovo patirtis prasidės dar prieš koncertą
Dalyviai iš Lapių miestelio autobusais bus vežami į koncerto vietą per sąvartyno teritoriją. Šis kelias – ne tik logistinis, bet ir meninės dramaturgijos dalis. Žiūrovas palaipsniui iš patogios kultūros vartotojo pozicijos pateks į vietą, kurioje susiduria su mūsų pačių sukurta atliekų tikrove. Pakeliui bus sustojama aukščiausioje sąvartyno kalno vietoje. Šiuo metu tai yra 126 m virš jūros lygio. Nuo ten atsiveria visas teritorijos peizažas.
Projektą palaikanti aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžia, kad profesionalaus meno atlikimas neįprastoje vietoje priartina realybę.
„Kai problemą matome mums įprastoje aplinkoje, labai lengva ją atitolinti nuo savęs, o sąvartynas šią distanciją panaikina. Jis padeda labai aiškiai suvokti, kad tai, ką išmetame, niekur nedingsta. Tokios meninės iniciatyvos svarbios todėl, kad jos ne moralizuoja, o plečia diskusiją. Ji užduoda mums nepatogų klausimą: kiek to, ką šiandien perkame ir išmetame, iš tiesų mums reikia – ir kokią kainą už mūsų pasirinkimus mokės ateities kartos?
Aplinkosaugos problemos nėra vien ministerijų, savivaldybių ar atliekų tvarkytojų klausimas. Tai yra mūsų visų pasirinkimų vartoti, verslo sprendimų ir valstybės politikos rezultatas,“ – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
„Toks vaizdas ir pati koncerto vieta leidžia suprasti ir tai, kad atliekų kiekis nėra vien individualių įpročių rezultatas. Tai daugybės sprendimų visoje grandinėje pasekmė – kaip gaminame ir pakuojame, ką ir kiek vartojame, kokias galimybes turime daiktus naudoti ilgiau ar pakartotinai panaudoti. Todėl tokia patirtis gali tapti postūmiu kalbėtis ne tik apie asmeninę atsakomybę, bet ir apie bendrą visuomenės, verslo bei institucijų kryptį – ką kiekvienas galime daryti, kad atliekų susidarytų mažiau.“ – sako Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Laurynas Virbickas.
Projektas kelia ne tik vartojimo, bet ir socialinį klausimą: kaip menas gali paskatinti žmogų prisiimti atsakomybę?
„Žiūrovas sąvartyne nebėra saugus stebėtojas salėje. Sąlygos, kuriose jis atsidurs, priklausys nuo nekontroliuojamos „civilizacijos scenos“ – sąvartyno. Muzika skamba ir išnyksta. O sąvartynas lieka. Tai ir yra mūsų pėdsakas: trumpa meno forma susiduria su lėtai irstančia, sluoksniais į kalnus virstančia tikrove“, – sako I. Ozar.
„Koncertas fortepijonui ir sąvartynui LT-moll“ yra pirmasis socialinės iniciatyvos „Pabandom dar kartą“ projektas.
Daugiau informacijos: www.pabandomdarkarta.lt