Keturis kartus Miuncheno ir visus septynis Kauno „Oktoberfestus“ patyręs diplomuotas alaus someljė, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas sako, kad lyginant abi šventes skaičiai gali klaidinti – iš pirmo žvilgsnio jie piešia du sunkiai palyginamus renginių paveikslus. Miunchene šventė trunka 16 dienų, Kaune – dvi, ten lankytojų skaičius matuojamas milijonais, čia šiemet jų susirinko daugiau nei 10 tūkst., o vietoje 38 Miuncheno palapinių Kaune visa šventės programa telpa vienoje pagrindinėje. Tačiau, anot jo, už skirtingų skaičių slypi tas pats šventės pagrindas – skiriasi tik tai, kaip jis išpildomas.
„Abiejų švenčių esmė ta pati – bavariškos tradicijos, sotus maistas, muzika, gėrimai ir bendras šventimas. Miuncheno „Oktoberfestas“, žinoma, yra pasaulinio masto reiškinys, su kuriuo savo dydžiu konkuruoti net nėra prasmės. Tačiau svarbiausia ir nėra jį atkartoti iki paskutinės detalės. Mes savo misija laikome bavariškos kultūros populiarinimą Lietuvoje, o Bavarijos karališkosios šeimos palaikymas mums leidžia šią tradiciją puoselėti išlaikant ryšį su šios švenės ištakomis. Per septynerius metus Kaune susiformavo savitas šventės charakteris, kartu išlaikant tai, be ko „Oktoberfestas“ nebūtų „Oktoberfestu“, – sako M. Horbačauskas.
Miunchene – ant suolų, Kaune – šokių aikštelėje
Susiję straipsniai
Šių metų Miuncheno „Oktoberfestas“ užėmė 34,5 hektaro teritoriją, o šventėje apsilankė rekordinis 7,4 mln. žmonių skaičius. Tačiau atskirų šventės erdvių dydžiai jau kur kas lengviau palyginami. Viena didžiausių Miuncheno palapinių „Hacker-Festzelt“ viduje ir lauke talpina daugiau nei 9 tūkst. žmonių, o Kaune didesnėje nei 2 tūkst. kv. m ploto pagrindinėje palapinėje ir lauko erdvėse vietos numatyta maždaug 4 tūkst. lankytojų. Tad pagal bendrą talpą Kauno „Oktoberfesto“ pagrindinė palapinė jau prilygsta vidutinio dydžio Miuncheno „Oktoberfesto“ palapinei.
Vis dėlto M. Horbačauskas įsitikinęs, kad būtent čia atsiskleidžia vienas įdomiausių masto paradoksų: didesnė minia dar nereiškia, kad vienas lankytojas aplink save patirs daugiau veiksmo.
„Šventės atmosferai patirti milijonų žmonių tikrai nereikia – kažkuriame taške skaičius nustoja būti svarbiausias. Kaune didžioji dalis žmonių susitinka vienoje bendroje erdvėje: vieni lieka prie stalų, kiti juda link šokių aikštelės, o vėliau kompanijos vėl susitinka. Per visus šiuos metus labai aiškiai pamatėme vieną dalyką – geriau mažesnė, bet pilna erdvė nei milžiniška, kurioje žmonės išsiskaido ir nebesijaučia kaip vientisa publika. Juk ir Miunchene lankytojas šventę pirmiausia patiria konkrečioje palapinėje, todėl galiausiai svarbiausia ne tai, kiek jų yra visoje teritorijoje, o kokia atmosfera sukuriama viduje“, – pasakoja jis.
Turbūt ryškiausiai tai matyti šokių aikštelėje. Miuncheno didžiosiose palapinėse atskiros erdvės šokiams įprastai nėra – vakarui įsibėgėjus žmonės linksminasi savo vietose, stoja ant suolų, kelia bokalus ir dainuoja. Kaune centrinė erdvė tarp stalų šokiams paliekama sąmoningai ir, anot M. Horbačausko, tai ilgainiui tapo viena svarbiausių šventės dalių.
„Miunchene po kurio laiko pasijunti lyg labai dideliame giminės susibūrime – aplinkui žmonės bendrauja, valgo, geria, bet erdvės judėjimui yra nedaug. Kaune lietuviai gerokai greičiau ir labiau nori kilti nuo stalų. Esame turėję metų, kai lipau į sceną oficialiai atidaryti šventės, o pusė salės jau šoko. Atrodytų, lietuvius laikome gana santūria tauta, bet „Oktoberfeste“ labai greitai paaiškėja, kaip stipriai jiems reikia judesio“, – šypsosi M. Horbačauskas.
Tradicijos tos pačios, sprendimai – nebūtinai
Nors abiejų švenčių pagrindas tas pats, kai kurie jų sprendimai skiriasi gana ryškiai. Vienas tokių – gėrimų patiekimas. Miuncheno palapinėse juos prie stalų įprastai atneša aptarnaujantis personalas, o Kaune ant dalies rezervuojamų stalų įrengta gėrimų pilstymo įranga, leidžianti kompanijoms savo bokalus pasipildyti savarankiškai.
„Iš pradžių tai buvo praktinis sprendimas – mažiau laukimo, žmogus pats pasirenka, kada ir kiek pasipildyti savo bokalą. Tačiau dabar matome, kad lankytojams pats pilstymas tapo dar viena pramogos dalimi, savotišku ritualu. Smagu ir tai, kad šį sprendimą labai palankiai įvertino mūsų šventėje viešėję Bavarijos karališkosios šeimos atstovai. Jiems tai pasirodė kaip prasmingas tradicinio formato papildymas“, – pasakoja M. Horbačauskas.
Įdomu ir tai, kad kitur situacija kone apsiverčia – kai kurių bavariškų tradicijų Kaune laikomasi net nuosekliau nei Miunchene. Vienas tokių pavyzdžių – muzika. Kaune vokiški šlageriai išlieka svarbia programos dalimi, nors šalia jų skamba ir lietuviški bei tarptautiniai kūriniai. Tuo tarpu per paskutinį M. Horbačausko apsilankymą Miunchene vokiškos dainos ten sudarė tik maždaug penktadalį viso repertuaro, o didžiąją jo dalį užėmė būtent tarptautiniai kūriniai.
„Autentiškumas nebūtinai reiškia, kad viską turi nukopijuoti. Yra vokiškų kūrinių, be kurių „Oktoberfestą“ sunku įsivaizduoti, ir jų tradicijos laikomės. Bet šalia jų turi skambėti ir tai, kas natūraliai įtraukia mūsų publiką. Manau, būtent tas balansas leidžia išsaugoti šventės charakterį ir kartu nepadaryti jos svetimos“, – sako jis.
Vokiečiams – tradicija, lietuviams – dar šiek tiek egzotika
Skirtingai abi šventes išgyvena ir patys lankytojai. Bavarijoje „Oktoberfestas“ skaičiuoja jau beveik du šimtmečius, todėl daugeliui vietinių apsilankymas jame – ne išskirtinis teminis vakarėlis, o kasmet pasikartojanti tradicija.
Tai matyti net iš aprangos. Lietuvoje dirndl suknelės ar lederhosen dar dažnai nuomojami specialiai šventei, o Bavarijoje tradicinius drabužius nemažai žmonių turi savo spintose. Keičiasi net jų mados – skirtingais metais išpopuliarėja tam tikros spalvos, audiniai ar jų deriniai. Pasak M. Horbačausko, šiemet Miunchene ypač dažnai buvo matyti aksomas, sodrūs bordo ir tamsiai mėlyni atspalviai, o moterų ir vyrų aprangos neretai yra derinamos tarpusavyje.
„Bavarams tai nėra karnavalinis kostiumas. Tradicinę aprangą jie dėvi ir kitomis progomis, o į patį „Oktoberfestą“ žiūri su pagarba. Kartais atrodo, kad jiems apsilankyti šventėje – beveik kaip mums nuvažiuoti į kasmetinius atlaidus: gal net nebesvarstai, kodėl važiuoji, tiesiog žinai, kad taip darai kasmet“, – palygina „Oktoberfest by Volfas Engelman Nealkoholinis“ sumanytojas.
Lietuvoje santykis su šia tradicija dar tik formuojasi. Pasak M. Horbačausko, tai matyti ir iš to, kaip keičiasi lankytojų pasiruošimas šventei – bavariška apranga kasmet tampa vis įprastesne bendro vaizdo dalimi.
„Patys bavariški drabužiai yra išraiškingi, patogūs, labai gerai atrodo nuotraukose. Todėl net žmonės, kurie iš pradžių į juos žiūri skeptiškai, apsirengę ir atvykę į šventę dažniausiai labai greitai įsilieja. Kitąmet jau nebereikia aiškinti, kodėl verta pasipuošti – žmogus pats nori grįžti ir šventę patirti nuo pat pradžios iki galo“, – savo mintimis dalinasi M. Horbačauskas.
Alus – nepagrindinis šventės matas
Keičiasi ir dar vienas ilgai su „Oktoberfestu“ sietas įsivaizdavimas – kad šventės centre būtinai turi būti kuo didesnis išgerto alaus kiekis.
Šiemet Miunchene jau pirmoje šventės pusėje ryškėjo priešinga tendencija. Nors lankytojų skaičius siekia 7,4 mln. ir yra maždaug 900 tūkst. didesnis nei pernai, alaus suvartojimas likus dar savaitei iki renginio pabaigos buvo 1,4 proc. mažesnis. Tuo metu nealkoholinio alaus – 4,5 proc. didesnis.
Panašų pokytį fiksuoja ir Kauno „Oktoberfest by Volfas Engelman Nealkoholinis“ organizatoriai. Šiemet daugiau nei 10 tūkst. lankytojų išpilstyta apie 21 tūkst. litrų įvairių gėrimų. Pernai maždaug 8 tūkst. svečių teko 18 tūkst. litrų. Taigi, nors bendras išpilstytų gėrimų kiekis dėl išaugusio lankytojų skaičiaus padidėjo, vienam žmogui tenkantis vidurkis sumažėjo nuo maždaug 2,3 iki 2,1 litro.
„Manau, tai rodo, kad keičiasi pats žmonių santykis su švente. Nors žmonių šiemet sulaukėme rekordiškai daug, bet gėrimų vartojimas tampa santūresnis, o į pirmą planą vis labiau išeina pati „Oktoberfesto“ patirtis – muzika, šokiai, maistas, bendravimas ir atmosfera“, – pasakoja „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.
Kartu, pasak M. Horbačausko, vis daugiau lankytojų renkasi ir nealkoholines alternatyvas.
„Šiandien gali visą vakarą rinktis nealkoholinius gėrimus ir dėl to nė kiek mažiau dalyvauti šventėje – kelti tokį patį bokalą, sakyti tostus, būti bendros kompanijos dalimi. Pažįstu žmonių, kurie alkoholio apskritai nevartoja, bet po šventės juokauja, kad jaučiasi apsvaigę nuo pačios atmosferos. Manau, tai geriausiai ir parodo, kad „Oktoberfestas“ jau seniai yra daugiau nei alus“, – sako diplomuotas alaus someljė.
Ne varžybos, o sava laukiama tradicija
Nepaisant skirtumų, M. Horbačauskas pabrėžia, kad Miuncheno ir Kauno švenčių lyginimas neturėtų virsti varžybomis, kuri iš jų geresnė. Miuncheno „Oktoberfestas“ išlieka pasaulinio masto reiškiniu ir vieta, kurioje geriausiai atsiskleidžia beveik du šimtmečius puoselėjamos šventės tradicijos.
„Apie panašumus ir skirtumus įdomu diskutuoti, bet tikrai nesakome ir negalvojame, kad esame geresni už Miuncheną. Atvirkščiai – visiems rekomenduočiau bent kartą ten nuvykti, pamatyti renginio mastą ir pajusti tradicijos gylį. Kuo daugiau „Oktoberfestų“, tuo geriau – progų visiems kartu susirinkti ir švęsti ir taip nėra daug, o Lietuvoje augant Vokietijos piliečių bendruomenei, įsikuriant brigados kariams ir jų šeimoms, vokiškų tradicijų puoselėjimas įgauna dar didesnę prasmę“, – pastebi „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.
Augantis susidomėjimas Kauno „Oktoberfestu“ matyti ir iš to, kaip anksti lankytojai pradeda jam ruoštis. Šiemet visi rezervuojami penktadienio stalai buvo užimti dar birželį – likus maždaug trims mėnesiams iki renginio, o likusieji – likus trims savaitėms. Todėl organizatoriai plėtė šventės erdves ir įrengė papildomų nerezervuojamų sėdimų bei stovimų stalų, kad atvykti galėtų ir iš anksto vietų neužsitikrinę lankytojai.
Kad renginys jau seniai peržengė vien Kauno ribas, parodė ir rezervacijų geografija. Jų šiemet sulaukta iš visų dešimties Lietuvos apskričių – daugiausia iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Alytaus – bei dešimties užsienio valstybių, tarp jų Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Suomijos, Danijos, Turkijos, Singapūro ir net Jungtinių Amerikos Valstijų.
„Matome, kad žmonėms „Oktoberfestas“ vis dažniau tampa iš anksto planuojama metų švente – jie anksčiau rūpinasi stalo rezervacija, apranga, buria draugų ar kolegų kompanijas. Bet turbūt svarbiausias ženklas mums yra tai, kad kartą apsilankiusio žmogaus kitais metais nebereikia įkalbinėti sugrįžti.
Todėl norime užbėgti įvykiams už akių ir paskelbti – 2027 m. aštuntasis „Oktoberfest by Volfas Engelman Nealkoholinis“ Kaune vyks rugsėjo 17–18 dienomis“, – džiugiomis naujienomis dalinasi M. Horbačauskas.