Tarp šių meno kalbų gimsta savitas pasaulis, kuriame tai, kas pažįstama, gali netikėtai įgauti kitą pavidalą. Kaukė čia ne tik slepia veidą. Atsisakiusi kasdienės išraiškos, ji išryškina kūno kalbą, leidžia kitaip pažvelgti į žmogaus būsenas ir tai, kas dažnai lieka neišsakyta. Judesys neiliustruoja muzikos – jis ją pratęsia, suteikia garsui formą, vidinę ir emocinę išraišką. Kartais pakanka menkiausio gesto, sustojimo ar tylos, kad atsivertų nauja prasmė. Šios misterijos kūrybinė ašis – eskizas. Tai dar neužbaigta mintis, spontaniškas potėpis, tarpinė akimirka, kai sumanymas jau gimė, tačiau jo baigtis dar nežinoma.
Susiję straipsniai
Kiekviena muzikinė istorija palieka savo spalvą, nuotaiką ir pėdsaką. Jos sluoksniuojasi, susilieja ir tampa paveikslo dalimi – matomu ženklu to, kas paprastai išnyksta kartu su paskutiniu garsu. „Eskizas“ tai ne tik nuspėjama istorija. Vienam ji gali tapti prisiminimu, kitam – nuojauta, klausimu ar dar neįvardytu jausmu. Ar gali likti matoma tai, kas nuskamba ir išnyksta? Galbūt atsakymas slypi drobėje. O gal – žiūrovo atmintyje.
Muzikinių kaukių misterija. Eskizas Vilniaus Rotušė, spalio 20 d. 18.30 val. Meninės koncepcijos autorė – Eglė Juozapaitienė Bilietai: Muzikinių kaukių misterija. Eskizas – Bilietai.