Lūžtant medžiui pasaulis nesuskyla į tai, ką matome, ir tai, ką girdime – gamtoje garsas ir vaizdas dera tobulai; medžio traškesys tarsi įaugęs į skylantį kamieną. Tai mūsų visata, kurios medžiagas, spalvas, kvapus ir garsus pažįstame visu kūnu. Išgirdę sausą nendrių šnaresį, mintyse regime siūbuojančius stiebus. O kaip atrodo garsai, gimę skaitmeniniame pasaulyje?
Alva Noto pasirodymuose jo paties specialiai sukurtos programos generuoja vaizdus pagal pasirinktas garso savybes. Šis procesas vyksta realiuoju laiku – improvizuojant sistema keičia ir tai, ką matome ekrane. Garso analizės ir vaizdo generavimo sistemas Nicolai kuria kartu su japonų vaizdo menininku Kenu Niibori. Jie pasirenka, kokias garso savybes analizuoti ir kaip jas susieti su vaizdu, derinant prie konkretaus kūrinio estetikos ir nuotaikos. Niibori prisideda tiek prie algoritmų, tiek prie pasirodymų vizualinės kalbos kūrimo.
Matome linijas, kurios tarpusavyje pinasi, tampa bangomis, degančiais laukais, apokalipse, arba netampa niekuo; linijos yra linijos, ir visai nereikia bandyti jų paversti kažkuo žemišku. Esame linkę patyrimus sieti su jau pažįstamomis formomis, tačiau formos apibrėžtos, o abstrakcija neišsemiama.
Susiję straipsniai
Vienas Carsten Nicolai įkvėpimo šaltinių – Minkovskio keturmačio erdvėlaikio modelis, kuriame trys erdvės matmenys ir laikas sudaro vieną visumą. Šis modelis leidžia geometriškai aprašyti Alberto Einšteino specialiąją reliatyvumo teoriją. Vokiečių matematikas Hermanas Minkovskis šią sampratą išdėstė 1908 m. paskaitoje „Erdvė ir laikas“. Carsten Nicolai šį leidinį užsisakė.
Nors, anot jo paties, iki galo teksto suprasti jam greičiausiai nepavyko, jį traukia ryškus mokslinių modelių, aiškinančių, kaip sudarytas mūsų pasaulis, poetinis pradas. Šiame keturmačiame modelyje jam svarbiausias elementas yra laikas. Dirbant su garsu jis labai svarbus – garsas mums yra efemeriškas ir gali egzistuoti tik erdvėje, materijoje ir laike.
Šis ryšys su fiziniu pasauliu išlieka ir tada, kai garsas kuriamas skaitmeniniu būdu. Carsten Nicolai sukūrė Alva Noto visatą, besiremiančią prieš dešimtmečius padėtais pagrindais, nuolat augančią ir besikeičiančią. Skaitmeninę, bet paklūstančią tiems patiems fizikos dėsniams ir procesams, kurie formuoja mus ir visa, kas mus supa. Atskleidžiančią jų sudėtingumą ir grožį, kiekvienam vis kitokią.
Kitas „Gaidos“ koncertas – spalio 27 d.: Nacionalinėje filharmonijoje Steve’o Reicho 90-mečiui skirtame koncerte skambės vieni ryškiausių minimalizmo ikonos kūrinių. Juos atliks žymiausi Lietuvos ir Latvijos perkusininkai Pavel Giunter, Sigitas Gailius, Guntars Freibergs, Edgars Zaurs bei pripažinti pianistai Paulius Anderssonas ir Rihards Plešanovas.