Pianistės kelias prasidėjo Japonijoje, kur ji studijavo Kunitachi muzikos universitete Tokijuje, studijas tęsė Europoje, Kelno aukštojoje muzikos mokykloje pas vilniečiams gerai žinomą šiuolaikinės muzikos atlikėją pianistą Pierre-Laurentą Aimardą ir kitus. Pradėjusi koncertuoti žymiose Europos ir pasaulio koncertų salėse, pianistė grojo klasikinę ir šiuolaikinę muziką, palaipsniui išgarsėdama kaip išskirtinė Ph. Glasso muzikos interpretuotoja. 2013 m. Perto menų festivalyje, dalyvaujant Ph. Glassui, ji pirmą kartą atliko visą grandiozinį jo Etiudų fortepijonui ciklą. 2015 m. pianistė buvo pakviesta dalyvauti Ph. Glasso pasauliniame ture.
M. Namekawa yra pelniusi svarbių apdovanojimų, koncertuoja su garsiais orkestrais ir dirigentais. Šis jos koncertas Lietuvoje yra pirmas, tačiau Ph. Glassas pas mus viešėjo net keturis kartus! Nepamirštamas jo pirmasis atvykimas 1994 metų lapkritį, kai ketvirtosios „Gaidos“ festivalyje buvo atliktas jo simfoninis opusas „Itaipu“. Tada grojo Valstybinis simfoninis orkestras, dainavo Latvijos choras, dirigavo Ph. Glasso bičiulis Dennis Russel Davies, kurio įkalbėtas jis ir atvyko pasiklausyti savo kūrinio premjeros Lietuvoje ir Europoje! Tai sakė pats kompozitorius, dosniai dalinęsis mintimis apie gyvenimą ir muziką Kompozitorių sąjungoje surengtame susitikime. Dabar mus lepina gausūs žymių kompozitorių ir atlikėjų vizitai, o tada – prieš gerus tris dešimtmečius – šis susitikimas su gyvu Amerikos minimalistu ir jo muzika sudrebino mūsų apsnūdusį meninį gyvenimą.
Ph. Glassas į festivalį vėl atvyko po dvidešimties metų 2014 m. su savo ansambliu, kurį buvo įkūręs, kad galėtų atlikti savo muziką, rašomą kamerinėms sudėtims. Klasikiniai orkestrai ir kiti kolektyvai, kaip sakė pats kompozitorius, jam ir jo originaliai muzikai buvo neprieinami. „Jei norite išgirsti mano muziką, ateikite į ansamblio koncertą“, sakydavo kompozitorius. Dešimtajame dešimtmetyje Ph. Glassas pradėjo rašyti etiudus fortepijonui, juos kūrė palaipsniui iki 2013 metų. 2016 m. šiuos dvidešimt etiudų „Gaidos“ festivalio koncerte tris su puse valandos skambino keturi pianistai – Jenny Lin, Antonas Batagovas, Petras Geniušas ir pats Philipas Glassas. Tame koncerte turėjo dalyvauti ir šio koncerto viešnia M. Namekawa, tačiau ji susirgo ir į Vilnių neatvyko. Gerai atsimenu, kad keli paties kompozitoriaus atlikti etiudai jam kėlė sunkumų, ne be reikalo vėliau su gera doze humoro jis sakė, kad nežino, kaip paskambinti tai, ką parašo... Dar vienas kompozitoriaus vizitas Lietuvoje įvyko 2000 m., kai su Kronos kvartetu ir Michaeliu Riesmannu atliko savo sukurtą muziką nebyliajam filmui „Drakula“. Beje, žurnalas „Strad“ šiomis dienomis praneša, kad, artėjant Ph. Glasso jubiliejui, Kronos kvartetas grįžta prie „Drakulos“ partitūros, šįsyk bendradarbiaudamas su baleto šokėjais iš „State Street Ballet“.
Maki Namekawa rečitalį pradėjo kito amerikiečio, garsaus diazo pianisto Keitho Jarretto kompozicija „Ritual“ (1977). Pusės valandos trukmės kūrinys atspindėjo turtingą ir savitą K. Jarretto muzikos pasaulį, kupiną stebinančios fantazijos, veržlaus judėjimo ir tylios savistabos, tarsi panirus į vidinio pasaulio gelmes. Lietuvoje kūrinys skambėjo pirmą kartą. Nepaprastai pagaviai šią muziką interpretavo M. Namekawa, išryškindama gyvą „klajojančių minčių“ reljefą, spontaniškus ir netikėtus jų posūkius, atsikartojimus. Atlikėjos intelektas tvirtai vedė per originalias K. Jarretto harmonijos slinktis, simpatiškai džiazuojantį ritmą, klasikos skambesių saleles. Pianistė sakytum improvizavo kartu su muzikos autoriumi. Virtuoziškai ji valdė ne tik pirštus, bet ir fortepijono skambesį, prabylantį spalvingais garsais, primenančiais orkestro instrumentus. Po ilgos improvizuotos muzikinės kelionės grįžtama į tai, nuo ko viskas prasidėjo ir užbaigiama daug kartų kartojamu palaipsniui tylančiu žemu „la“ garsu.
Koncerte skambėję trys Philipo Glasso opusai – Du etiudai Nr. 11 ir 12 iš antrosios Etiudų ciklo knygos, „Tesra“ ir Sonata fortepijonui atvėrė skirtingo laikotarpio, tačiau gerai atpažįstamus kompozitoriaus muzikos bruožus – greito tempo arpeggio, sudėtingus ritmo derinius, trigarsių sekas ir viską jungiantį judėjimą. Pasigirsta ir minoriškai nostalgiškos melodikos, artimos buitinei muzikai. Apie antrosios knygos etiudus kompozitorius sakė, kad juose, palyginti su pirmosios knygos, yra pokytis. Dabar jis jau rašė ne tai, ką pagroti gali pats, o tai, ką gali tokio lygio pianistė kaip M. Namekawa. Pianistė iš tiesų grojo tiksliai ir užtikrintai, valdydama energingą judėjimą, sudėtingus ritmus, kai dešinės ir kairės rankos skirtingi metrai kuria ypatingą polifoniją. Staigi dinamikos kaita reikalavo ne tik miklumo, bet ir jėgos.
2019 m. sukurtą trijų dalių Sonatą pirmąsyk atliko Maki Namekawa, Lietuvoje – tai kūrinio premjera. Paklaustas, apie ką yra ši sonata, kompozitorius atsakė, kad didžioji kūrinio idėja yra kaip jį pagroti. Kairė ir dešinė rankos yra tarsi du skirtingi individai. Festivalio programoje cituojama kiek kitokia autoriaus mintis: „Šis kūrinys man per sunkus atlikti. Galiu atlikti kai kurias jo dalis, kai kurias – padainuoti. Tačiau iš tikrųjų nežinojau, kaip jis skamba, kol jo neatliko Maki“. Koncerte apie atlikimo sunkumus tikrai nepagalvojome, toks pagavus ir įkvepiantis buvo pianistės atlikimas. Ji ne tik grojo, bet iš tiesų gyveno, mąstė ir alsavo muzikos garsais. Gaila, kad kompozitoriaus šįsyk nebuvo salėje.
Philipo Glasso muzika „Gaidos“ festivalio dėka jau tapo ir dabar tampa pažįstama daugeliui. Priminsiu festivalyje Rūtos ir Zignevo Ibelhauptų dueto puikiai atliktą Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui, užsienio atlikėjų interpretacijas. Ph. Glassas skamba ir ne festivalio rėmuose. Galime pasigirti, kad Klaipėdos muzikinis teatras turi savo repertuare jo operą „Kelionė“, pianistas Jurgis Karnavičius yra įrašęs minėtą Dvidešimties etiudų fortepijonui ciklą, jo muzikos įrašų klausosi daugybė kūrybos gerbėjų ir melomanų.
Kitas „Gaidos“ koncertas – lapkričio 5 d.: Nacionalinėje filharmonijoje koncertą surengs vienas žymiausių pasaulio styginių kvartetų „Quatuor Diotima“. Prestižiškiausiose pasaulio koncertų salėse nuolat koncertuojantis kolektyvas Vilniuje pristatys itin intriguojančią programą, kurios finale skambės legendinis Steve‘o Reicho šedevras „Different Trains“.