Pereiti į turinį

XIV tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio įžanga – čiurlioniukų koncertas Dienoraščio fragmentas

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Sekite Lrytas Google
Lapkričio 15 d. Vilniaus paveikslų galerijoje koncertu „Čiurlioniukai Čiurlioniui“ tarsi muzikine įžanga pristatytas XIV tarptautinis Mikalojaus Konstantino  Čiurlionio muzikos festivalis. Grojo Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai. Greta įvairios muzikos skambėjo įvairių laikotarpių M.K.Čiurlionio kūriniai – jaunosios kartos atliekamai tarsi iš naujo atrandami ir skleidžiami visuomenėje.
Festivalį pristatė jo rengėja A.Žvirblytė.
Daugiau nuotraukų (3)
Lapkričio 17 d. Vilniaus rotušėje festivalis, bendradarbiaudamas su Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondu, pristatė ir svečią iš Danijos – pianistą Emilį Nabe-Nielseną ir ryškius Lietuvos jaunuosius atlikėjus: Saulę Buikaitę (smuikas), Saulę Bužinskaitę (fleita), Gabrielių Martinez-Martiną (saksofonas), Liną Lipnickaitę (arfa).
Į sceną žengė tarptautinių konkursų laureatai, jau koncertuojantys ne tik Lietuvos, bet ir užsienio salėse. Įvairiaspalvėje programoje klausytojai galėjo susipažinti ne tik su jaunaisiais atlikėjais, bet ir su rečiau girdima muzika.
Intrigavo M.K.Čiurlionio Noktiurno fis-moll op. 4 Nr. 1 aranžuotė arfai – netikėtas kompozitoriaus muzikinio pasaulio atvėrimas kitu instrumentiniu balsu.
Išmoningai koncertą vedė G.Griniūtė.<br> D.Matvejevo nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
Išmoningai koncertą vedė G.Griniūtė.
 D.Matvejevo nuotr.
Laukia spalvingi festivalio vakarai su gerai žinomais ir dar tik užsienio koncertų salėse pripažinimą pelnančiais Lietuvos atlikėjais. Festivalis puikiai anonsuotas, o interneto svetainėje profesionaliai ir išsamiai pristatomas kiekvienas koncertas. Toks dėmesys klausytojui leidžia iš anksto susipažinti su programa, atlikėjais, jų kūrybiniais keliais, pasirengti susitikimui su muzika.
Lapkričio 18 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje klausytojai rinkosi vedami intriguojančio pirmojo didžiojo festivalio koncerto pažado – išgirsti fortepijono legendą Cyprieną Katsarį. Festivalio sumanytoja ir siela, žinoma pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Aleksandra Žvirblytė jautriai kreipėsi į gausiai susirinkusius klausytojus. Ji priminė, kad visi festivalio koncertai vienaip ar kitaip bus susiję su ypatinga asmenybe – M.K.Čiurlioniu. „Norėtųsi, kad ir klausytojai pajustų muzikalią jo dailę ir tapybišką muziką“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė festivalio kūrėja.
Scenoje – išdidinta M.K.Čiurlionio paveikslo „Bičiulystė“ kopija. Šis kūrinys, nutapytas ir padovanotas Bronei Volmanienei, tapo bičiulystės ženklu, išsaugojusiu ypatingą asmeninę menininko istoriją.
Apie šviesą, siejančią du žmones, 1908 m. M.K.Čiurlionis rašė ir laiške sužadėtinei Sofijai Kymantaitei: „O ar atsimeni, kaip tiesei man šviesos kamuolį, kai dar nepažinojau Tavęs. (…) Kalbėk su manim dažnai, kaip kalbėjai tada, kai dar nepažinojau Tavęs, ir laikyk visada didžią šviesą savo delnuose.“
Šį vakarą paveikslas tapo iš Kipro kilusio prancūzų pianisto C.Katsario improvizacijos atspirties tašku. Saulės kamuolys. Arpeggio, laužytų akordų migloje skleidėsi skaidri šviesos linija. Muzikinė improvizacija tarsi pratęsė paveikslo vaizdinį, klausytojų sąmonėje užmegzdama subtilų bičiulystės ryšį – tarp tapybos ir muzikos, tarp menininko ir klausytojo, tarp praeities ir dabarties.
Pianistas pasirinko M.K.Čiurlionio kūrinius ir, savaip juos perskaitydamas, atskleidė mažiau pažįstamos muzikos netikėtas detales, paslėptus balsus, subtilius pobalsius. Ypač kūrybingai suskambo Variacijos „Bėkit, bareliai“ tema, Noktiurnas cis-moll, „Lakštingala“, Humoreska g-moll, Preliudas „Ruduo“. O dainos „Ant kalno gluosnys“ motyvas, pasitelkus išraiškingą dinaminį efektą, sukūrė tolstančio gyvenimo, tolstančio laiko aliuziją.
 Lapkričio 18 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje klausytojai rinkosi vedami intriguojančio pirmojo didžiojo festivalio koncerto pažado – išgirsti fortepijono legendą C.Katsarį.<br> D.Matvejevo nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
 Lapkričio 18 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje klausytojai rinkosi vedami intriguojančio pirmojo didžiojo festivalio koncerto pažado – išgirsti fortepijono legendą C.Katsarį.
 D.Matvejevo nuotr.
C.Katsaris – ryškus prancūzų pianistinės mokyklos atstovas. Jo atlikime briliantinė technika nėra savitikslė – ji tarnauja nepaprastai turtingam garso spalviniam peizažui kurti. Pianisto grojimo manierai būdingas ypatingas klavišo lytėjimo jautrumas, minkštas, tarsi pirštų pagalvėlėmis glostomas garsas. Net ir forte epizoduose nejuntama tiesmukos atakos, grubaus jėgos demonstravimo. Garsas išlieka valdomas, spalvingas, kupinas vidinės energijos.
Paryžiaus konservatoriją pianistas baigė studijuodamas pas vieną ryškiausių XX amžiaus pianisčių Monique de La Bruchollerie (1915–1972), septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje rečitalį surengusią ir Vilniuje. Iki šiol atmintyje išlikęs jos įvaizdis: aukšta, įspūdinga, beveik raudonplaukė dama vešliais plaukais, skambinanti prancūzų kompozitorių muziką. Įspūdis buvo toks stiprus, kad neišblėso iki šiol.
Ji buvo perėmusi garsių pianistų Alfredo Cortot ir Emilio von Sauerio mokyklos tradiciją, kurios esmė – spalvingas garsas, prasmingas muzikavimas, gebėjimas kiekvienai frazei suteikti savitą emocinį atspalvį.
C.Katsaris šią mokyklos tradiciją savaip įprasmino. Aštuntajame dešimtmetyje pelnęs laureato vardus tarptautiniuose konkursuose, jis pradėjo aktyviai koncertuoti su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, rengti solines programas, įrašinėti jas plokštelėse.
Gausioje pianisto diskografijoje – įrašai „Teldec“ kompanijoje, apdovanojimus pelnę Fryderyko Chopino kūrinių įrašai Varšuvoje, Budapešte įamžinta Franzo Liszto muzika, Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos transkripcija, įrašyta „Sony Classical“ leidykloje, taip pat kitų leidyklų ir paties pianisto įkurtoje „PIANO 21“ kompanijoje išleisti darbai.
Šį kartą kūrybingas pianistas koncerto programą kūrė tarsi jaukų, istorinės praeities dvasia alsuojantį melomanų salono vakarą. Skambėjo Maurice'o Ravelio, Renos Kyriakou, Camille'io Saint-Saënso, Franzo Liszto kūrinių orkestrinės transkripcijos fortepijonui, paties atlikėjo improvizacijos, F.Chopino muzika. Programa atvėrė platų stilistinį lauką, tačiau ją siejo pianisto gebėjimas skirtingų epochų ir autorių kūrinius paversti vientisu, savitu pasakojimu.
Stebino ne tik išgaunamų garsų spalvų paletė, bet ir tikslingas siekis kiekvienam pasažo viražui, kiekvienai net menkiausiai frazei suteikti prasmę. Techninis virtuoziškumas čia neatsiskyrė nuo minties, o tapo jos raiškos priemone. Atrodė, kad pianistas ne tiek demonstruoja savo galimybes, kiek kviečia klausytis, įsiklausyti, išgirsti tai, kas slypi už natų teksto.
Tai buvo neįkainojama patirtis ir melomanams, ir pianistams profesionalams. O M.K.Čiurlionio paveikslas „Bičiulystė“, visą vakarą lydėjęs muziką, tarsi dar kartą priminė: menai susitinka ne tik scenoje – jie susitinka žmogaus viduje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.