Vyraujant neįprastai šiltiems orams, gamtoje vis dažniau pastebimi
pavasario ženklai. Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus
vedėjo Selemono Paltanavičiaus, nebuvus didesnių šalnų ir vyraujant
teigiamai vidutinei paros temperatūrai, daugelis augalų pradėjo vegetaciją.
„Žydi nuo rudens užsilikę augalai. Po lapais, ne taip jau žiedus
iškėlusias, galima rasti žydinčias žibuokles. Pražydo žalčialunkis, kuris
šiaip pražysta ankstyvą pavasarį. Žiedadulkes barsto lazdynų žirginiai“, -
BNS pasakojo S.Paltanavičius.
Anot gamtininko, šilti orai keičia ir gyvūnų elgesį. Žiemoti Lietuvoje
liko dideli būriai paprastai į šiltesnius kraštus pasitraukiančių pempių,
tilvikų, žąsų. Vis dar aktyvūs jau kelis mėnesius miegoti turėję ežiai.
„Daugelis pasilikusių paukščių, staiga užgriuvus žiemai, neturėtų kur
trauktis. Tiems, kurių mitybai reikia ypatingų sąlygų, būtų sunku, ir žmonės
negalėtų jiems padėti. O tie, kurie tradiciškai Lietuvoje žiemoja, didesnių
problemų nepajustų, nebent žiema būtų labai šalta, giliasniegė. Dabar,
pavyzdžiui, šernai gerai įmitę, sukaupę daug riebalų. Tačiau jeigu tikroji
žiema ateis staiga, tai temperatūrinis ir mitybos sąlygų pasikeitimas
gyvūnams gali būti labai sunkus“, - sakė S.Paltanavičius.
Staigus atšalimas nepakenktų laukiniams augalams, tuo tarpu
kultūriniams augalams, pasak gamtininko, prie pasikeitusių oro sąlygų
prisitaikyti būtų žymiai sunkiau.
„Didžiausia problema - kultūriniai augalai, kurie jau pradėjo
vegetaciją, pradėjo brandinti pumpurus. Stojus dideliems šalčiams, jie
apšaltų, žūtų. Todėl žmonės turėtų žvalgytis į savo sodus, daržus, atšalus
augalus apdengti ir apsaugoti“, - sakė S.Paltanavičius.
Sinoptikai didelių šalčių Lietuvoje kol kas neprognozuoja. Pirmąją
naujųjų metų savaitę numatomi lietingi bei vėjuoti orai, ir toliau vyraus
teigiama temperatūra.