Todėl ir šiemet į paplūdimius bus vežamas smėlis, pinamos žabtvorės,
tęsiamas kopų apželdinimas.
Praėjusį savaitgalį pajūryje siautusi audra Palangoje suardė
kopagūbrio sutvirtinimus, jūra nuplovė didžiąją dalį pernai į paplūdimį
atvežto smėlio.
Palangos miesto Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Antano Čiunkos
teigimu, stiprus vėjas padarė nemažą žalą.
„Pernai suvežto smėlio vietomis jau nebelikę, vietomis dar nemažai
yra. Vidutiniškai gal 50 - 60 proc. nuplovė. Tikrųjų kopų nepasiekė,
neapardė, kaip kad būdavo anksčiau atkirstos stačiai. Sulaikė paplūdimio
smėlis, pirmiausiai jį sunaikino bangos“ , - BNS sakė A.Čiunka.
Anot Palangos miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vedėjo
pavaduotojo Viktoro Beniušio, tikslūs gamtos stichijos paplūdimiui padaryti
nuostoliai dar nėra žinomi.
„Bandysime įvertinti situaciją, suskaičiuoti, kiek kainuotų pažeistų
vietų atstatymo darbai. Vėl stiprinsime kopas, atkursime pažeistus
sutvirtinimus“, - teigė V.Beniušis.
Kaip pastebi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
sekretorius Vaidotas Linkus, anksčiau atlikti kopagūbrio sutvirtinimo
darbai, taip pat į Palangos pajūrį atvežtas smėlis padėjo išvengti didesnių
nuostolių.
„Po šių vėjų galėjo būti dar baisesni padariniai, galėjo daugiau
smėlio, kopagūbrio nunešti. Žabtvorės ir šakų klojiniai apsaugojo nuo
didesnių padarinių. Šios priemonės, taikomos visame pasaulyje, daugiau
mažiau pasiteisina. Negalima visiškai apsaugoti nuo vėjų ir uraganų, bet
teigiamas poveikis tikrai yra, sustabdoma kopagūbrių degradacija“, - kalbėjo
V.Linkus.
Kaip BNS sakė V.Linkus, praėjusiais metais Palangos paplūdimys buvo
papildytas 40 tūkst. kubinių metrų iš karjero atvežto smėlio. Didžiąją dalį
smėlio nuplovus, ruošiamasi gabenti naują porciją, šįsyk smėlį kasant iš
jūros gelmių. Centrinės Palangos paplūdimio dalies - 1,3 kilometro ruožo nuo
jūros tilto Birutės kalno link - papildymas smėliu bei Baltijos jūros
apsauginio kopagūbrio apželdinimas iš viso turėtų kainuoti apie 4,5 milijono
litų. Klaipėdos apskrities viršininko administracija naujus pajūrio juostos
tvarkymo darbus ketina pradėti dar šį mėnesį, o užbaigti - iki 2008-ųjų
rugpjūčio.
Aplinkosaugininkai tokių priemonių pinigų išmetimu į jūrą nevadina.
„Yra tik tokios priemonės. Kaimynai lenkai kiekvienais metais penkis
kartus daugiau investuoja į paplūdimių papildymą smėliu. Reikia prie to
visiems įprasti. Gamta daro savo korekcijas. Kasmetinis jūros lygio kilimas
atsiliepia visų krantų būsenai“, - BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos
apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
L.Budrio teigimu, kitokie būdai, kaip būtų galima apsaugoti Palangos
paplūdimį, nėra svarstomi, o naudojamos gamtinės priemonės - natūralus
paplūdinių papildymas smėliu, kopų tvirtinimas žabtvorėm, klojiniais - kol
kas yra pačios efektyviausios.
„Kalbama, kad reikia hidrotechninių priemonių imtis. Vėlgi lenkų
patirtis rodo, jog invazija į natūralius gamtinius procesus su gelfžetonio
bangolaužiais ir bunomis duoda tik neigiamą efektą. Kol kas kitų priemonių
nesvarstome. Galima gelžbetonį panaudot, bet tai būtų paskutinė priemonė.
Galima įsivaizduoti, ką reikštų gelžbetonine tvora atitvertos kopos nuo
jūros. Bet jeigu vanduo jau veržtųsi per kopas, gali tekti ir tokių
priemonių imtis“, - sakė aplinkosaugininkas.