„Dar kelios dienos liko, palauksim, yra procesinės prievartos
priemonės“, - BNS ketvirtadienį sakė Darbo partijos bylą tiriantis
Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.
Baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnis numato, kad ikiteisminio
tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir
juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės
nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Šio kodekso 163 straipsnyje nurodyta, kad bet koks asmuo, nevykdantis
ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar
teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo kodeksu ar kitais
įstatymais, gali būti nubaustas iki 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio
(iki 3 tūkstančių 900 litų) bauda.
Prokurorai teigia, kad Darbo partija Generalinei prokuratūrai
nepateikia prašomų dokumentų ir sąmoningai vilkina ikiteisminį partijos
finansinės veiklos tyrimą.
Tai spaudos konferencijoje trečiadienį yra sakęs Generalinio prokuroro
pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Šioje baudžiamojoje byloje tiriama
pastarųjų metų Darbo partijos ūkinė-finansinė veikla.
Generalinės prokuratūros prokuroras S.Verseckas sakė, kad tikrinamos
visos reikšmingos ūkinės-finansinės veiklos aplinkybės. Jau apklausta
daugiau nei 100 liudytojų, paskirti kompiuterinių sisteminių blokų tyrimai,
5 jau atlikti. Taip pat paskirta daug rašysenos ir parašų ekspertizių,
atlikta jau pusė. Artimiausiu metu turi būti baigti ir kiti specialistų
tyrimai.
Be to, yra atliekamas Darbo partijos skyrių ir filialų vykdytos
veiklos tyrimas, teritorinėms prokuratūroms yra pateikti atskiri pavedimai
apklausti Darbo partijos skyrių pirmininkus, kitus darbuotojus, atsakingus
asmenis, paimti tyrimui reikšmingus dokumentus.
Pernai spalio 9 dieną prokuratūra Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos (FNTT) Ūkinės finansinės veiklos Vilniaus apskrities skyriui pavedė
atlikti Darbo partijos 2004-2006 metų ūkinės-finansinės veiklos tyrimą.
„Tačiau šio patikrinimo specialistai užbaigti negali, nes Darbo
partija nėra pateikusi tyrimui visų reikalingų dokumentų. Nors reikalavimas
Darbo partijai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka buvo pateiktas
2006-ųjų spalio 19 dieną, tačiau iki dabar pateikta tik dalis tyrimui
reikalingų dokumentų,“ - sakė prokuroras S.Verseckas.
Prokuratūra išsiuntė Darbo partijai priminimą pagreitinti prašomų
dokumentų pateikimą, nes tai tiesiogiai lemia ikiteisminio tyrimo trukmę.
„Negavę šių dokumentų, specialistai negali užbaigti savo tyrimo,
pateikti mums savo išvadų, o mes negalim atlikti išvadų įvertinimo“, - yra
sakęs prokuroras S.Verseckas.
Prokuras paneigė dabartinio Darbo partijos vadovo Kęstučio Daukšio
teiginius žurnalistams, esą visus reikalingus dokumentus pareigūnai paėmė
per kratas.
„Darbo partijos pirmininkas yra neteisus - kratų metu buvo paimti
kompiuterių sisteminiai blokai, taip pat dokumentai, užrašai, kurie
nepriskirtini prie Darbo partijos oficialios buhalterinės apskaitos
dokumentų. Prokuratūra reikalauja pateikti Darbo partijos turimus oficialius
buhalterinės apskaitos dokumentus - tuos, kuriuos jie tvarkė patys, kaip
reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas ir Politinių partijų finansavimo
įstatymas“, - aiškino prokuroras S.Verseckas.
Iš šių dokumentų bylą tiriantiems pareigūnams partija pateikė tik dalį.
Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis atkreipė dėmesį, kad
prokurorų reikalavimas pateikti dokumentus yra numatytas Baudžiamajame
procese.
„Jis yra visiškai teisėtas, tai nėra kažkoks prokurorų noras ar
užgaidos“, - teigė generalinio prokuroro pavaduotojas. Kol kas procesinių
prievartos priemonių pareigūnai nesiėmė. Už dokumentų ar kitų prašomų dalykų
nepateikimą pareigūnams įstatymas numato baudą.
„Kol kas jokių procesinių prievartos priemonių šiuo klausimu imtasi
nebus. Kokios tyrimo taktikos laikysimės, parodys laikas“, - kalbėjo
G.Jasaitis.
Darbo partijos teisiniai gynėjai artimiausiu metu ketina prašyti
Generalinės prokuratūros nutraukti baudžiamąją bylą dėl galimai neskaidrios
DP finansinės veiklos.
Tai BNS yra patvirtinęs partijos advokatas Valdemaras Bužinskas.
Gruodžio pabaigoje suėjo jau pusė metų, kai tiriama ši byla ir Darbo
partijai pateikti įtarimai kaip juridiniam asmeniui. Pagal įstatymus,
įtariamasis po šešių mėnesių tyrimo gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo
instituciją ir prašyti nutraukti, jo manymu, pernelyg užsitęsusį tyrimą.
G.Jasaitis sakė, kad gynyba realizuoja savo procesines teises ir
kuomet bus kreiptąsi ir paskirtas teismo posėdis, prokuratūra pateiks visus
argumentus ir galimus motyvus dėl ikiteisminio tyrimo - kad jis nėra
vilkinamas.
„Iš anksto komentuoti negalime. Teismui bus pateikti visi argumentai“,
- sakė G.Jasaitis.
Darbo partija įtariama neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą
pateikimu, siekiant išvengti mokesčių, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Už
tai juridiniam asmeniui gali būti skiriama bauda, gali būti taikomas veiklos
apribojimas arba veiklos sustabdymas.
Neoficialiomis žiniomis, prokurorai yra aptikę partijos „juodąją
buhalteriją“, kurioje atsispindi nelegalūs mokėjimai įvairiems asmenims.
Tirdami Darbo partijos finansinę veiklą, prokurorai apklausė
įtariamuosius, atliko kratas Darbo partijos būstinėje ir kitur, paėmė
kompiuterius, liudytojų parodymus davė būrys Darbo partijos parlamentarų.
Vyriausioji rinkimų komisija prokurorų akiratin patekusiai Darbo
partijai neskyrė 1,114 mln. litų valstybės dotacijos, į kurią ji
pretendavo.
Pernai rugpjūčio 25 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas
skyrė kardomąjį suėmimą partijos steigėjui Viktorui Uspaskichui. Šis
ekspolitikas Rusijoje yra pasiprašęs prieglobsčio ir dabar gyvena Maskvoje,
vengdamas Lietuvos teisingumo.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų
netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria
apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą
pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai.