Ši kratosi atsakomybės už jų sugrąžinimą į visuomenę, nes neturi išgalių suteikti gyvenamąjį plotą bei specialistų, kurie galėtų tokius ligonius nuolat prižiūrėti. Palikti likimo valiai be nuolatinės specialistų priežiūros ir pagrindinių socialinių garantijų, tokie asmenys visuomenei gali sukelti tikrą pragarą, rašo "Gimtasis Rokiškis".
Visiška sumaištis
Rokiškio psichiatrijos ligoninė jau dabar galėtų išleisti į laisvę 35 gydymo kursą baigusius ir pagal psichikos sveikatos būklę savarankiškai galinčius gyventi pacientus, kurie dėl įvykdytos visuomenei pavojingos veiklos teismo nutartimi buvo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais ir jiems taikytas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis.
Tačiau, ligoninės direktoriaus Algimanto Liausėdo teigimu, šie asmenys neturi kur grįžti, ir teismas, įvertinęs šią aplinkybę, nepriima nutarčių juos išleisti į laisvę. Visi priverstiniam gydymui į Rokiškio ligoninę teismo nukreipti asmenys, jeigu neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal galiojančią tvarką tapo mūsų savivaldybės gyventojais.
Pagal nustatytą naują socialinių paslaugų teikimo tvarką, jų integravimųsi po gydymo į visuomenę privalo rūpintis ta savivaldybė, kurioje deklaruota ligonio gyvenamoji vieta. Tai yra, mūsų savivaldybė, nepaisant to, iš kokio rajono jie gydytis atvyko. Iki šių metų situacija buvo kita, nes po priverstinio gydymo asmenys buvo nukreipiami į tų rajonų savivaldybes, iš kurių jie atvyko.
Be to, iki pasikeitimų už šių asmenų išlaikymą pensionatuose mokėta iš šalies biudžeto. Tačiau ši nuostata pasikeitė iš esmės. Iš valstybės biudžeto pensionatuose dabar išlaikomi tik visiškos negalios asmenys, už visus kitus privalo mokėti savivaldybės, kurių gyventojus globoja. Vadinasi, buvę psichiatrijos ligoninės pacientai, apgyvendinti ir prižiūrimi pensionatuose, kainuos Rokiškio rajono savivaldybei. Tokio paciento išlaikymas Skemų pensionate kainuoja 900 litų per mėnesį.
Už svetimus nemokės?
Būtent šios aplinkybės nuo šių metų skaudžiausiai palies mūsų savivaldybę. Mat į Rokiškio psichiatrijos ligoninę priverstinio gydymo atvežami ligoniai iš visos šalies, daugelis jų neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, jų atsisakė artimieji ir jie automatiškai yra tapę mūsų savivaldybės gyventojais. Nėra abejonių, kad kitos savivaldybės kratysis atsakomybės priimti šiuos ligonius ir rūpintis jų socializacija.
Pasak rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo Vitalio Giedriko, jau ir anksčiau sunkiai sekėsi derėtis su kitomis savivaldybėmis, kad šios prisiimtų savo buvusius gyventojus, teismo nutartimi priverstinai gydytus Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
“Rokiškio savivaldybė tikrai nemokės už kitų rajonų mūsų psichiatrijos ligoninėje priverstinai gydytų žmonių apgyvendinimą pensionatuose ir neprisiims rūpesčio jiems suteikti rajone gyvenamąjį plotą bei rūpintis tolesne jų sveikatos priežiūra, integravimusi į visuomenę”, - teigė V.Giedrikas. Anot jo, savivaldybei tokia našta taptų finansiškai nepakeliama. Jeigu Skemų pensionate tektų apgyvendinti po priverstinio gydymo išleistus apie 30 asmenų iš kitų rajonų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Rokiškio rajono savivaldybė, tai rajono biudžetui per metus kainuotų netoli pusės milijono litų.
Pernai lapkrityje V.Giedrikas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame pasitarime iškėlė šią problemą. “Ministerijos pareigūnai pripažino, kad rengdami socialinių paslaugų tvarką nepagalvojo apie tokias pasekmes ir pažadėjo spręsti”, - sakė vedėjas. Pernai gruodžio pradžioje rajono mero Egidijaus Vilimo vardu ministerijai, anot V.Giedriko, išsiųstas raštas su išsamiais išaiškinimais ir motyvais dėl psichiatrijos ligoninės priverstinio gydymo ligonių apgyvendinimo ir integracijos jiems išėjus į laisvę. Tačiau atsakymo iš ministerijos vakar savivaldybė dar nebuvo gavusi.
Sukruto aiškintis
Pasak Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus A.Liausėdo, Sveikatos apsaugos, Socialinės ir darbo ministerijos yra sudariusios tarpžinybinę darbo grupę, kuri turi nustatyti tvarką, kaip spręsti šią ir kitas psichiatrijos ligonių resocializacijos problemas.
Pasak Rokiškio psichiatrijos ligoninės Socialinės pagalbos skyriaus vedėjos Renatos Rudnickienės, iš jau minėtų 35 pacientų, kurie pagal psichinės sveikatos būklę galėtų išvykti iš ligoninės, penki yra visiškos fizinės negalios ir turi būti apgyvendinti pensionate, likusieji gali gyventi savarankiškai, prižiūrimi lankomosios socialinės priežiūros specialistų. Daugelis jų į ligoninę priverstinai gydyti teismo nukreipti iš kitų rajonų, bet pagal galiojančią migracijos tvarką jie tapo mūsų savivaldybės gyventojais.
R.Rudnickienės teigimu, savivaldybės ir jose esantys psichikos sveikatos centrai, kuriems planuojama perduoti visą atsakomybę už priverstinai gydytų psichikos ligonių grįžimą į visuomenę gyventi savarankiškai, nėra pajėgūs spręsti šį klausimą. “Daugelyje savivaldybių nėra nei dienos centrų, nei nakvynės namų, nei specialistų, kurie pajėgtų nuolat lankyti ir padėti prisitaikyti prie savarankiško gyvenimo šiems asmenims”, - teigė vedėja. Anot jos, palikti tokius asmenis gyventi savarankiškai, be specialistų priežiūros būtų labai pavojinga, nes nutrauktas arba netinkamas tolesnis gydymas bet kuriuo metu gali paskatinti ligos atsinaujinimą ir neprognozuojamą ligonių elgesį.
Pensionate – štilis
Skemų pensionato direktoriaus Gintaro Girštauto teigimu, Vyriausybė nusiėmė nuo savo pečių rūpesčio naštą nusikaltimus padariusiais ir priverstinai gydomais psichikos ligoniais ir psichiatrijos ligonines tiesiog pamiršo. “Visą rūpestį permetė savivaldybėms. Kadangi mūsų savivaldybėje yra vienintelė šalyje psichiatrijos ligoninė, kurioje gydomi absoliučiai visi tokie šalies ligoniai, rajonui gresia pačios skaudžiausios pasekmės”, - neslėpė nuostabos dėl rajonui nenaudingų Vyriausybės sprendimų pensionato vadovas.
Anot jo, dabar pensionatas keletą mėnesių nesulauks nė vieno priverstinai gydyto paciento, nes nėra sutvarkytas ne tik tokių ligonių išlaikymo finansavimas, bet ir ligonių turėto turto reikalai. Pagal naująją socialinių paslaugų teikimo tvarką dalis tokio ligonio išlaikymo išlaidų turėtų būti dengiama iš parduoto ligonio turto. Turtą, jeigu ligonis tokį turėjo, turi apskaityti ir parduoti savivaldybės.
“Užvirta tokia painiava, kad nei ministerijos, nei apskritis, savivaldybė, ligoninė ar pensionatas nebesusigaudome, ką daryti”, - teigė G.Girštautas. Nors pensionatas, anot jo, yra pajėgus priimti kelias dešimtis priverstinai gydytų ligonių, tačiau už tuos, kuriems nepripažinta visiškos slaugos būtinybė, turi mokėti savivaldybė. “Jeigu savivaldybei tokia našta būtų uždėta, ji pensionatui po dešimtmečio jau turėtų mokėti milijonus”, - prognozavo pensionato direktorius. Mat čia nukreipti globotiniai dažniausia gyvena iki gyvenimo pabaigos.
Kita vertus, direktoriaus teigimu, nehumaniška būtų į pensionatą nukreipti asmenis, kurie pagal sveikatos būklę gali gyventi savarankiškai, tik prižiūrimi socialinių darbuotojų. “Nežinau, kokia gali būti išeitis, nes tokiai sistemai, kokia suplanuota, mūsų valstybė dar nėra pasirengusi. Nėra psichiatrijos dienos centrų, kaimyniniuose rajonuose net nėra psichikos centrų, kur ligoniai turėtų privalomai lankytis, nėra specialiai parengtų socialinių darbuotojų, turinčių pakankamą kvalifikaciją prižiūrėti tokius ligonius. Maisto nupirkti, kambarius sutvarkyti, vaistų pristatyti - to, ką siūlo neseniai įkurtas Socialinių paslaugų centras, tikrai nepakaks”, - teigė darbo patirties su tokiais globotiniais pensionate įgijęs G.Girštautas. Anot jo, jei tokie ligoniai priskirtų vaistų laiku neišgers ar kitaip pažeis gydymo režimą, neprognozuojamų padarinių galima sulaukti po dienos kitos.
Jis tvirtino, kad taip pat raštais apipylė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau konkretumo iki šiol nesulaukė. “Paskutinis priverstinai gydytas ligonis į mūsų įstaigą atvyko gruodžio 31–ąją ir, matyt, tris mėnesius kitų nebesulauksime, kol nepaaiškės jų apgyvendinimo ir išlaikymo tvarka”, - spėliojo G.Girštautas.
Padės spręsti
“Reikia ką nors skubiai daryti - susitikti su Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis visoms suinteresuotoms pusėms, kol dirba ministerijų tarpžinybinė grupė”, - vakar teigė Seimo narys Vytautas Saulis, iš “Gimtojo...” išgirdęs, koks skaudulys susikaupė rajone. “Ligoninė juk negali tų ligonių laikyti neribotą laiką, jeigu jie pasveiko. Savivaldybė negali prisiimti finansinės naštos už kitų savivaldybių pas mus gydytus ligonius ir rūpestį jų tolesne priežiūra, apgyvendinimu.
Aišku, ir pensionatas negali labiau plėstis, ypač tokių globotinių sąskaita. Be to, vienoje vietoje sukoncentruoti daug tokių ligonių būtų gana pavojinga”, - argumentavo seimūnas. Jis pažadėjo padėti savivaldybei, ligoninei ir pensionatui spręsti šį klausimą ir laukia šių įstaigų vadovų iniciatyvos, kada vykti bendrų konsultacijų į atsakingas ministerijas.