„Žmogaus teisių apsauga - vienas svarbiausių Helsinkio grupės tikslų -
ir dabartinėje Lietuvoje turėtų būti nenutrūkstamas, nuolat vykstantis
procesas. Šioje veikloje neužtenka vien valstybinių institucijų veiksmų,
būtinas ir pačios visuomenės aktyvus dalyvavimas, informuojant apie žmogaus
teisių pažeidimus, atkreipiant į juos valstybės ir visuomenės dėmesį,
teikiant siūlymus dėl vienų ar kitų problemų sprendimo“, - sakė
V.Muntianas.
Parlamento vadovas pažymėjo, jog sovietmečiu Lietuvoje steigti
Helsinkio susitarimo tikslų įgyvendinimo siekiančią grupę buvo itin drąsus
žingsnis.
„Viešai paskelbti laisvės dvasios kupiną Helsinkio grupės dokumentą,
nurodant savo pavardes ir adresus, reikėjo itin didelės drąsos. Tuo labiau,
kad manifeste buvo sakinys apie tuometinę Lietuvos padėtį, kurią nulėmė
„SSRS kariuomenės įvedimas į jos teritoriją 1940 metais“. Nors tai buvo
diplomatiškai aptakus teiginys, bet jis galėjo labiausiai siutinti Maskvos
valdžią ir turėti skaudžių pasekmių visiems grupės nariams“, - kalbėjo Seimo
pirmininkas.
Seime antradienį LHG steigimo 30-mečio proga surengtoje konferencijoje
pranešimus skaito akademikai, LHG signatarai, svečiai iš užsienio, Lietuvos
žmogaus teisių asociacijos pirmininkas žurnalistas Vytautas Budnikas
pristato knygos „Lietuvos Helsinkio grupė“ antrą tomą.
LHG buvo įkurta 1976 metais, taip siekiant įgyvendinti prieš metus
Helsinkyje 35 pasaulio valstybių pasirašyto Europos saugumo ir
bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto nuostatas, tarp kurių buvo ir
šalių bendradarbiavimas humanitarinėje srityje, taigi ir žmogaus teisių
priežiūra.
LHG tiesioginė užduotis buvo registruoti žmogaus teisių pažeidimus ir
platinti šią informaciją.
LHG nariai steigėjai buvo kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų
daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, pedagogė, buvusi politinė kalinė Ona
Lukauskaitė-Poškienė, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus ir poetas,
vertėjas Tomas Venclova.
Lietuvos Helsinkio grupė savo veiklos nenutraukia ir šiuo metu.