Anksčiau viskas būdavo aišku. Barzdoti mūsų proproproproproprotėviai, užšokę ant žirgų ir į rankas pagriebę kas kuoką, kas kirvį, lėkdavo priešo mušt. Arba tvirtai suspaudę lanko templę sėlindavo miškuose patykoti maisto šeimai. Moterys tuo metu puikiai žinojo, kokie darbai tinka silpnajai lyčiai ir ramiai juos dirbdavo retkarčiais prie langelio parymodamos priešą mušančių ar medžiojančių vyrų.
Buvo aiški riba tarp vyriškumo ir moteriškumo. Kažkada vienos folkloristės pasmalsavau, ką reiškia prie jos diržo kabantis didelis nagas. Pasirodo, ji nešiojo lokio nagą, kurį vyras turėdavo padovanoti patinkančiai moteriai, kad įrodytų esąs pakankamai stiprus užsitarnauti jos meilę.
Šiandien viskas kur kas kebliau. Atėjo laikas, kai riba tarp vyriškumo ir moteriškumo beveik ištirpo. Ačiū feministėms - jūs didžios moterys. Tačiau man kartais atrodo, kad moterys pačios pasimetė tarp tos ribos paieškų, kitos net neieško, pasirinkusios lengviausią kelią – naudojasi neaiškumu.
Turėjau vieną pažįstamą, kuri labai mėgdavo kartoti: mes lygios su vyrais teisėmis, bet ne lytimi. Man tai skambėjo panašiai kaip “aš prisiimu teises, bet ne įsipareigojimus”.
Buvo mano gyvenime ir kitas, tiesa, šiek tiek primityvesnis variantas - mergina, kuri mėgo skaldyti antausius visur ir už viską, jei kas nors bent šiek tiek jai nepatikdavo. Nepadėdavo ir klausimai, ar ji suvokia, kad be rimtos priežasties smogdama vaikinui, rizikuoja gauti niuksą atgal.
Nesuvokė, kol jai netrinktelėjo atgal.
Po to ji bandė aiškinti savo vaikinui, kad ji moteris ir jai, net švelniai negalima niukstelėti, nes ji moteris.
Tą akimirką, prieš keletą metų, supratau daugelio moterų iš pirmo žvilgsnio nesuprantamus poelgius. Ir posakius. Tokius, kaip “man galima, nes aš moteris, o tau negalima, nes tu vyras”, “ta klaida man atleistina, nes aš moteris”, “blondinėms galima”, “turi mane visada suprasti, nes aš moteris” ir daugelį kitų.
Supratau ir tai, kad dalis moterų sąmoningai ar nesąmoningai naudojasi lanksčia šiandiene riba tarp vyriškumo ir moteriškumo ir kai kurių vyrų atlaidžiu požiūriu į šią manipuliaciją. Gal aš nevykėlis ir nevyriškas, bet nesuprantu, kodėl pagal dalies moterų logiką, į kvailą blondinės trumpu sijonu poelgį turėtų būti žiūrima atlaidžiau, nei į tokią pačią vyro klaidą?
Galima juoktis, kad anekdotus apie blondines kuria vyrai, tačiau nepaneigiama, kad moterys tais anekdotų stereotipais naudojasi. Ir tai man yra negražu. Keista, kai didi ir savarankiška moteris (bent jau tokią vaidinanti) iš lygių teisių visuomenės, padariusi klaidą, staiga užsimano ne prisiimti atsakomybę už ją, bet šokteli laiku bent šimtmetį atgal ir apsimeta naiviu patriarchalinės visuomenės sraigteliu: “Jūs, vyrai, man jau atleiskit, nes aš silpnoji lytis”. Negana to, supyksta, jei pasiteisinimas “aš - blondinė”, nesuveikia.
Ir taip yra visur. Seksas - ne išimtis.
Net ir prisiminus nesenus lrytas.lt skelbtus Arinos Riešutas pamąstymus apie vyrus. Teks pasinaudoti autorės sukurtomis vyrų kategorijomis. Vien tam, kad įrodyčiau savo teiginį apie ištirpusią ribą tarp vyriškumo ir moteriškumo. Į A.Riešutas sukurtas kategorijas patenka ne tik vyrai, bet ir moterys, ir tik tam , kad išsisuktų nuo kokių nors kaltinimų, silpnoji lytis vėl naudojasi sena, gera, patikima, tačiau bent jau man beviltiškai įgrisusia fraze: “Aš moteris, o tu būk vyras”.
Maišai
Šiai kategorijai priskiriamos valdingos moterys, kurios akto metu tesugeba gulėti nejudėdamos it ledkalnis. Geriausiu atveju iš jų galima išgirsti: šiek tiek kairiau, giliau, dešiniau. Viskas.
Nes neva tikras vyras turi galvoti tik apie moterį, nes ji - moteris. Asmeninė patirtis byloja, jog pakęsti tokias būtų galima, jei ne galų gale užplūstantis nuobodulys. O nuobodulio demonai yra turbūt vienintelis dalykas, kurio bijau.
Vikruolės
Antroji kategorija – vikruolės. Su šia moterų kategorija yra susiję keletas emocijų, kuriomis, leiskite pasigirti, aš didžiuojuosi, nes kartais nėra nieko maloniau, kaip ant tavęs lipančiai merginai ištarti – palauk, brangioji, žinau, kad tu moteris, bet to nepakanka, kad permiegočiau su tavimi, nes mes nepakankamai pažįstami.
Po tokio sakinio telieka luktelėti maždaug dvi sekundes, o tada mėgautis įsiūčio priepuoliu: atseit, turėčiau permiegot, nes ji - moteris, ir apskritai, kaip jai jaustis, kai yra šitaip atstumiama?
Vėl akivaizdus manipuliavimo riba tarp vyriškumo ir moteriškumo pavyzdys. Kažkodėl vyrai tokius atsisakymus neva privalo suprasti.
Seksualioji
Ši kategorija visur mato tik seksą. Geriau vartoti tinkamus žodžius - nimfomanė arba panašius. Ji mano, kad gali permiegoti su visais vyrais, nes yra moteris, sugebanti būti seksuali. Tačiau ji neįvertina elementaraus fakto, kad be sekso ir maisto vyrų gyvenime kartais gali pasitaikyti kitokių pomėgių. Tarkim, skaitymas.
Nuoseklioji
Ketvirtoji kategorija – nuoseklioji. Ji viską daro iš lėto. Čia tas tipas, kai neaišku, ar moteris ko nors nori, ar ne.
Tokios paprastai nuolat pyksta dėl didesnio dėmesio rodymo. Neva visi vyrai yra priekabiautojai ir iš moterų jiems tereikia tik sekso. Tačiau vyrui iš pagarbos pasirinkus jos primestą ritmą, ima verkti – dėl dėmesio trūkumo – visi vyrai nevykėliai ir nesupranta moterų.
Taigi mano kukli patirtis byloja, kad nedaug moterų yra atskyrusios ribą tarp vyriškumo ir moteriškumo. Neatskyrusiosios bent jau atvirai nesutinka su griežtais štrichais, kai joms nenaudinga: tikras vyras – baltas BMW, daug pinigų ir žodžiai “Ė, mažule…” Tačiau, kai silpnajai lyčiai naudinga, atsisakiusios principų, jos mielai pasirenka šį scenarijų.
Man nepatinka tokios. Tačiau retkarčiais šioje ašarų pakalnėje, galima sutikti moterį, kuri atskiria minėtą liniją tarp lyčių ir žino, ko nori. Tokias gerbiu be galo.
Pasirengęs draskymui į gabalus: lukas.pileckas@gmail.com