Kai vėl įjungė, pasipylė skambučiai. Sveikinančių draugų, žurnalistų ir vakarėlių rengėjų, siūlančių pasirodymus. Tik... nebūtinai tokius, kokių norėtų pats Mantas. Šviežiai iškeptas 27 metų tautos numylėtinis vieną sekundę juokiasi, kitą atrodo labai susimąstęs. Ir truputį pasimetęs: „Visą gyvenimą norėjau būti dainininkas, o išgarsėjau kaip šokėjas“.
Pasipylė komiški pasiūlymai
„Atvykite su Izabele pašokti mūsų vakarėlyje. Pinigai nėra esminis dalykas - sumokėsime, kiek paprašysite. Mūsų programai jūsų labai reikia“.
Tokius pasiūlymus, kuriuos visus atmetė, Mantas jau skaičiuoja dešimtimis. Šypsodamasis apie juos pasakoja ir, regis, pats nežino - džiaugtis ar liūdėti.
„Man ši situacija labai juokinga. Nevadinkite manęs šokėju. Nepykstu dėl to, kad dauguma lietuvių apie mane sužinojo dėl šokių. Iki tol nesijaučiau esantis aukštumoje, nesitryniau šalia elitinių žvaigždžių.
Tik nežinau, ar dabar verta naudotis užsidirbtu populiarumu“, - visai nelinksmai žvilgteli Mantas.
Kelias į šlovę - su duobėmis
Prieš šešerius metus jaunuoliui viskas buvo aišku - iš Kėdainių į Vilnių persikraustęs Mantas grojo popgrupėje „La Vita“, dėl savo dailios išvaizdos mėgavosi į jį smingančiais moterų žvilgsniais.
Vėliau jis dalyvavo Baltijos šalių konkurse „Fizz Superstar“, kuriame sužavėjo įtakingus Estijos prodiuserius. Vedė smuikininkę Ievą. Būsimos karjeros ir asmeninės laimės kelias, atrodė, jau nutiestas.
Tada kažkas pradėjo strigti. Manto bendradarbiavimas su Estijos kompanija nutrūko po jo pasirodymo 2004-ųjų Eurovizijos atrankos finale, o 2006-ųjų atrankoje jis paskutinę sekundę pats atsisakė dalyvauti.
„Tuoj, tuoj“ pasirodyti turėjęs pirmasis atlikėjo albumas vis dar neišleistas. Pernai „Bravo“ apdovanojimų ceremonijoje, kurioje jam pačiam netikėtai buvo įtrauktas į Metų atlikėjo nominantų sąrašą, Mantas draugams prisipažino - nebėra tikras, ar pasirinko teisingą kelią.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje trombono specialybę studijuojančiam dainininkui tą vakarą išsprūdo žodžiai, kad galbūt reikėtų pasieškoti įprasto, nuobodaus darbo.
Šiandien Mantas sako, kad jo žodžiai buvo nuoširdūs. „Atrodė, kad viskas nesiseka. Nebuvau tikras, ar man išvis reikia toliau dainuoti. Tokia nuotaika užeina kelis kartus per metus. Gal vieną dieną prabusiu ir nuspręsiu, kad muzikos man išvis nebereikia. Įstosiu mokytis verslo vadybos ir įsidarbinsiu kazino. Negarantuoju, kad taip nebus“. Va tai tau.
Kliudo griežti principai
Kol kas mintys vilktis krupjė kostiumą Manto vis dėlto nekamuoja. Ypatingo publikos dėmesio per kelis „Lietuvos šokių dešimtuko“ mėnesius sulaukęs vaikinas supranta, kad gavo puikią reklamos dozę. Tik kaip ją protingai panaudoti - jau galvosūkis.
„Mane dabar pažįsta kaip šokėją. O aš juk negaliu rengti tokių koncertų - maždaug, truputį padainuosiu, po to truputį pašoksiu. Tai būtų visiška nesąmonė.
Šokiai baigėsi, viskas. Kelis mėnesius tik jiems turėjau laiko. Dabar vėl pradėsiu dainuoti.
Norėčiau, kad tie žmonės, kuriems aš patikau šokdamas, dabar išgirstų mano dainas. Gal pavyks įeiti ne tik į jų akis, bet ir ausis“, - svarsto Mantas.
Kaip ten bus - pamatysim. Bet užgniaužę kvapą Manto dainų dar nelaukite. Pirmasis jo albumas su pertraukomis kuriamas jau šešerius metus. Ir pats Mantas neturi supratimo, kada jis bus baigtas.
„Esu atsargus. Turiu pasiūlymų iš įrašų leidėjų, bet man sunku pasitikėti žmonėmis. Vis dar nerandu tų, su kuriais tikrai norėčiau dirbti. Nesu linkęs sutikti su viskuo, kas man siūloma, kaip koks naivus šešiolikmetis.
Be to, noriu savo darbą padaryti šimtu procentų gerai. Kad savo albumu pats būčiau tikrai patenkintas. Tai mano griežtas principas, gal dėl to ir nesu tiek išpopuliarėjęs, kiek galėjau“, - bando paaiškinti Mantas.
Permiegoti dėl karjeros nesutiktų
Įsijautęs atvirai kalbėti, atlikėjas priduria, kad kartais savo dainas groja penkiems bičiuliams ir jaučiasi nuostabiai. Tačiau mintis apie tų dainų paleidimą į platesnę auditoriją Mantą gąsdina: „Tai - savęs taškymas. Kodėl energiją turėčiau dalyti kitiems? Tad mano albumas dar šimtą metų gali nepasirodyti“.
Mantą galima suprasti. Anot dainininko, daug kas jo karjeroje buvo padaryta „bet kaip“, tad nesinori kartoti klaidų.
Su grupe „Groovy Taxi“ klubuose koncertuojantis Mantas prisipažįsta, kad, grodamas 300 žmonių, jaučiasi geriau nei televizinėse fiestose, kai „tūkstančiai žiūrovų krapšto nosį“. Tapti antruoju Andriumi Mamontovu ar Žilvinu Žvaguliu (populiarumo prasme) Mantui visai nebūtina: „Pinigai man nėra ir nebuvo dalykas, dėl kurio galėčiau verstis per galvą. Arba atsiduoti moteriai už gerą karjeros pasiūlymą“.
Hm, o tokių pasiūlymų buvo? „Oi, ne. Aš čia tik kaip pavyzdį pateikiau“, - nusijuokia Mantas.
Vaidins Robbie Williamsą
Pasibaigus šokių karštligei, vaikinas sau pažadėjo - pailsės ir daugiau dėmesio skirs draugams bei žmonai, su kuria balandį susilauks pirmagimio. Bet, žinoma, pažado netęsi.
„Turiu kalnus projektų, sumanymų, apie kuriuos dar nenoriu kalbėti. Reikia gyventi toliau, tų šokių greitai niekas neprisimins. O ir 25 tūkstančiai litų, kuriuos laimėjau, nėra tokie pinigai, kurie ką nors smarkiai keičia“, - sako Mantas.
Apie vieną iš tų mistinių projektų MES jau sužinojome - su kūrybiniu susivienijimu T.A.B.A.M.I. Mantas šiuo metu ruošia Robbie Williamso dainų koncertą. Viskas bus kaip reikiant - „gyvas“ atlikimas, seksualios šokėjos, žiebtuvėliai per dainą „Angels“ ir t.t.
Šis sumanymas - lyg Manto atlenktas vidurinis pirštas tiems, kurie jau kelerius metus patyliukais jį vadina R.Williamso klonu: „Aš į visa tai žiūriu ironiškai. Jei žmonės nori manyti, kad kopijuoju Robbie, suteiksiu jiems progą tuo patikėti.
Pernai buvau jo koncerte Budapešte - patiko. Mane, kaip ir daugelį žmonių, prieš kelerius metus Robbie labai sužavėjo. Bet jo plakato ant kambario sienos niekada neturėjau. Aš taip pat karštai domiuosi dar šimtu grupių ir atlikėjų“.
Nekenčia šokti klubuose
Pirmą šių metų dieną Mantas atliko savo tradicinį ritualą - susumavo savo praėjusių šešių mėnesių veiklą. Ir išsišiepė - gyvenimas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, tapo geresnis ir įdomesnis.
Tai kiek kainuotų jį pasamdyti šokti MŪSŲ žurnalo metų sukaktuvių vakarėlyje?
Jokių šansų. Mantas juokiasi: „Šokiai man pridėjo pasitikėjimo savimi. Bet aš apskritai nelabai mėgstu šokti. Klubuose niekada nešoku - mane nervina, kad žmonės žiūri. Tai nepasikeitė. Vienintelė vieta, kurioje šokdamas sugebėjau atsipalaiduoti, - „Lietuvos šokių dešimtuko“ parketas.