Tai buvusi krašto apsaugos savanorė K.Sudžienė ketvirtadienį sakė
J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai
komisijai.
„J.Abromavičiaus žūtis prasidėjo nuo politikų kišimosi į savanorių
darbą, kuomet šie panoro savanorius įvelti į politinius žaidimus ir galbūt
suorganizuoti politinį perversmą. Tai prasidėjo nuo 1993-ųjų, kai grupė
Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karių grįžo iš Pakaunės miškų. O
įsakymas nušauti J.Abromavičių buvo duotas 1997-aisiais, vienos politinės
partijos, būtent tais metais, kai jau buvo pasikeitusi valdžia“, -
žurnalistams ketvirtadienį sakė K.Sudžienė.
1996 metais Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga (Lietuvos
konservatoriai), kuri suformavo valdančiąją daugumą su tuometine Lietuvos
krikščionių demokratų partija.
1993-siais grupė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (dabar
Krašto apsaugos savanorių pajėgos - red.) karių ginkluoti įsikūrė Pakaunės
miškuose ir kelis mėnesius atsisakė paklusti valdžios nurodymams grįžti į
nuolatinės dislokacijos vietas.
Pasak K.Sudžienės, prie to, kad savanoriai atsisakė paklusti tuo metu
valdžioje buvusiai Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), prisidėjo
buvęs konservatorių pirmininkas, dabar - europarlamentaras Vytautas
Landsbergis.
„V.Landsbergis tiems kariams buvo kaip Dievas, jie jį gerbė. Jei
V.Landsbergis būtų pasakęs, kad savanoriai privalo palikti mišką ir paklusti
valdžiai, jie taip ir būtų padarę. Tačiau įvyko atvirkščiai, vienas iš
savanorių nuvažiavo pas V.Landsbergį pasitarti, kaip elgtis, tačiau sugrįžus
iš susitikimo, kariai taip ir nepaliko miško“, - Seimo laikinajai komisijai
aiškino K.Sudžienė.
Tuo metu Seimo opozicijoje buvęs V.Landsbergis kategoriškai atmeta
šiuos kaltinimus.
„Tokie žmonės, kurie kaltina nebūtais dalykais, turi savų tikslų ir
kelia intrigą. Kai būdamas užsienyje gavau žinią apie į Pakaunės mišką
išėjusius savanorius, iškart išplatinau pareiškimą, kad tai labai nenaudinga
Lietuvai, o naudinga Maskvai ir LDDP, kuri po tokio mano pareiškimo labai
įsižeidė, ir jokiais būdais neraginau savanorių pasilikti miške. Taip, pas
mane dar lankėsi savanorių įgaliotas asmuo, norėdamas pasitikrinti, ar
tikrai aš taip mąstau, o kaip jiems kilo mintys dar ilgiau pasilikti miške,
tai jau jų buvo vidinis reikalas“, - BNS sakė europarlamentaras
V.Landsbergis.
Pasak K.Sudžienės, J.Abromavičius trukdė kai kuriems politikams,
kadangi tyrė to meto rezonansinius įvykius.
„Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl buvo nužudytas J.Abromavičius,
yra jo, kaip Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rajono štabo
viršininko, aktyvios pastangos įkalbėti maištaujančius Kauno savanorius
grįžti į dalinius, atiduoti ginklus į sandėlį ir paklusti vadovybei.
Dirbdamas saugume J.Abromavičius surado, kas 1994 metais išsprogdino
geležinkelio tiltą per Bražuolės upelį“, - Seimo laikinajai komisijai sakė
K.Sudžienė.
1994-aisiais lapkričio 6-ąją buvo susprogdinta dalis geležinkelio
tilto per Bražuolės upelį Trakų rajone (dabar Elektrėnų savivaldybė - red.).
Vietos gyventojams nedelsiant informavus specialiąsias tarnybas apie įvykį,
pavyko išvengti iš Klaipėdos į Vilnių važiavusio Lietuvos keleivinio
traukinio ir priešinga kryptimi į Kaliningradą važiavusio Rusijos traukinio
skaudžios katastrofos.
K.Sudžienės teigimu, J.Abromavičius buvo surinkęs pasiaiškinimus
žmonių, kurie esą buvo įkalbinėjami susprogdinti tiltą per Bražuolę ir buvo
perdavęs minėtą informaciją tuometiniam VSD Kauno padalinio vadovui, tačiau
į šią informaciją nebuvo reaguojama.
Kaip Seimo laikinajai komisijai teigė kitas liudininkas - buvęs krašto
apsaugos ministras, dabartinis URM ambasadorius ypatingiesiems pavedimams
Česlovas Stankevičius, tokia J.Abromavičiaus surinkta informacija buvo
pasiekusi ir jį, tačiau, anot jo, informacija nebuvo vertinga, kadangi
pažymoje buvo įvardijami ne tiesioginiai pateikiamos informacijos šaltiniai,
o perpasakojimai.
J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo laikinoji komisija
darbą turėtų baigti vasario 1-ąją, tačiau, anot komisijos pirmininkės
Loretos Graužinienės, Seimo bus prašoma pratęsti šį terminą.
„Nerealu tikėtis, kad mes baigsime tyrimą iki vasario 1-osios, nes
išgirdome labai daug rimtų dalykų, mano nuomone, labai vertingų, taip pat
išgirdome daug pavardžių ir norėsime žmones tuos apklausti, o iki kada
tyrimą pratęsime, tai nuspręsime kitame mūsų susitikime“, - žurnalistams
teigė L.Graužinienė.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo
1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po
automobiliu „Volkswagen Passat“ buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų
sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad
sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino
asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų
atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo
pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo
konservatorius Sigitas Kaktys.