Tai buvusi savanorė, šiuo metu Seimo kanceliarijoje dirbanti Leonarda
Kuodienė penktadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes
tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
Pasak L.Kuodienės, savanorių maištas buvo netikėtas jų pačių
kolegoms, dėl to, kad SKAT buvo statutinė organizacija, kurioje vyravo
griežta hierarchija.
„Savavališkų dalykų nelabai buvo toleruojama. Išėjimas buvo labai
netikėtas. Labai abejoju, ar eilinis savanoris, kuopos vadas iš Kėdainių,
žinojo, kad tą dieną nebus rinktinių vadų“, - parlamentarams aiškino
L.Kuodienė.
Tuo metu SKAT štabe juridinio skyriaus viršininke dirbusi ir
leitenantės laipsnį turėjusi L. Kuodienė kartu su J.Abromavičiumi buvo bene
pirmieji, nuvykę susitikti su maištaujančiais savanoriais.
Minčiai, kad savanorių maištas galėjo būti suorganizuotas iš šalies,
pritaria ir tuo metu Seimo opozicijoje buvęs konservatorių lyderis,
europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
„Kai būdamas užsienyje gavau žinią apie į Pakaunės mišką išėjusius
savanorius, iškart išplatinau pareiškimą, kad tai labai nenaudinga Lietuvai,
o naudinga Maskvai ir LDDP, kuri po tokio mano pareiškimo labai įsižeidė, ir
jokiais būdais neraginau savanorių pasilikti miške“ - BNS korespondentui
ketvirtadienį sakė V.Landsbergis.
Tuo tarpu buvusi J.Abromavičiaus bendražygė Kristina Sudžienė
laikinajai komisijai ketvirtadienį teigė, kad savanorių maištą ir pareigūno
žmogžudystę užsakė viena iš politinių partijų.
„J.Abromavičiaus žūtis prasidėjo nuo politikų kišimosi į savanorių
darbą, kuomet šie panoro savanorius įvelti į politinius žaidimus ir galbūt
suorganizuoti politinį perversmą. O įsakymas nušauti J.Abromavičių buvo
duotas 1997-aisiais, vienos politinės partijos, būtent tais metais, kai jau
buvo pasikeitusi valdžia“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė K.Sudžienė.
1996 metais Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga (Lietuvos
konservatoriai), kuri suformavo valdančiąją daugumą su tuometine Lietuvos
krikščionių demokratų partija.
Anot K.Studžienės, J.Abromavičius nužudytas dėl to, kad aktyviai
įkalbinėjo maištaujančius Kauno savanorius grįžti į dalinius, atiduoti
ginklus į sandėlį ir paklusti vadovybei. Manoma, kad dirbdamas saugume
J.Abromavičius išsiaiškino, kas 1994 metais išsprogdino geležinkelio tiltą
per Bražuolės upelį.
1993-siais grupė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (dabar
Krašto apsaugos savanorių pajėgos - red.) karių ginkluoti įsikūrė Pakaunės
miškuose ir kelis mėnesius atsisakė paklusti valdžios nurodymams grįžti į
nuolatinės dislokacijos vietas.
Pasak K.Sudžienės, prie to, kad savanoriai atsisakė paklusti tuo metu
valdžioje buvusiai Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), prisidėjo
buvęs konservatorių pirmininkas, dabar - europarlamentaras Vytautas
Landsbergis.
„V.Landsbergis tiems kariams buvo kaip Dievas, jie jį gerbė. Jei
V.Landsbergis būtų pasakęs, kad savanoriai privalo palikti mišką ir paklusti
valdžiai, jie taip ir būtų padarę. Tačiau įvyko atvirkščiai“, - laikinajai
komisijai ketvirtadienį aiškino K.Studžienė.
Pats V.Lansbergis tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir vadina
intrigos kūrimu.
J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo laikinoji komisija
darbą turėtų baigti vasario 1-ąją, tačiau, kaip yra teigusi komisijos
pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo bus prašoma pratęsti šį terminą.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo
1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po
automobiliu „Volkswagen Passat“ buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų
sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad
sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino
asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų
atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo
pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo
konservatorius Sigitas Kaktys.