„Ta diena - Laisvės gynėjų diena - ilgai išliks lenkų atmintyje.
Lenkija ypatingai jaudinosi dėl dramatiškų įvykių Vilniaus gatvėse, gerai
suprasdama jūsų ryžtą ir auką. Mūsų valstybės, turinčios panašią istorinę
patirtį, vertina laisvės skonį, prisimindamos, kaip skaudu jos netekti“, -
rašoma Lenkijos prezidento atsiųstame laiške, adresuotame lietuvių tautai.
Lenkijos prezidento laišką šeštadienį iškilmingame posėdyje, skirtame
Laisvės gynėjų dienai paminėti, perskaitė Seimo pirmininko pirmasis
pavaduotojas Česlovas Juršėnas.
„Mes, lenkai, didžiuojamės ir džiaugiamės, kad Lietuvos
Aukščiausiosios Tarybos pastate netrūko ir lenkų iš Varšuvos, Krokuvos,
Torūnės ir kitų miestų. Daugelis lenkų - pasipriešinimo Aukščiausiosios
Tarybos pastate dalyvių - vėliau buvo apdovanoti Lietuvos valstybiniais
apdovanojimais“, - rašoma laiške.
Laiškė Lenkijos prezidentas laiške akcentavo ne tik šešiolikos metų
senumo tragiškus įvykius, bet ir šiandienos aktualijas.
„Lenkiją ir Lietuvą daugelį metų siejanti strateginė partnerystė turi
esminę reikšmę ne tik dvišalėje plotmėje, bet taip pat yra gero kaimyninio
bendradarbiavimo pavyzdys kitoms mūsų regiono ir Europos valstybėms.
Šiandien, kai abi mūsų valstybės yra ES ir NATO narės, mums iškilo nauji
iššūkiai ir nauji šansai, išplaukiantys iš glaudesnio dvišalio
bendradarbiavimo. Regioninio bendradarbiavimo, besiremiančio bendrais lenkų,
lietuvių, latvių ir estų interesais, dėka abi mūsų valstybės stiprina savo
energetinį saugumą“, - rašoma laiške.
Baigdamas laišką L.Kaczynskis rašo Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui
bei šalies piliečiams reiškiantis Lenkijos solidarumą ir draugystę.
„Bendras palikimas, kurio įpėdiniai esame, mus taip pat ir įpareigoja.
Jis įpareigoja rūpintis saugumu ir sėkminga bei taikia mūsų šalių plėtra,
kartu rūpintis, kad Europa remtųsi vertybėmis ir pamatais, ant kurių mūsų
Tautos daugelį amžių kūrė savo istoriją. Giliai tikiu, kad tas pareigas mes
įvykdysime sėkmingai, aš to iš visos širdies linkiu mūsų tautoms“, - laišką
baigia Lenkijos prezidentas.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant
žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą
Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią,
paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos
bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo
daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti televizijos bokštą bei Lietuvos radijo
ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo
tuometinės Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pastato.